Brad: Tu vis dar automobilyje, ar ne?
Brad: Aliooo??
Aš: Taip, aš vis dar automobilyje, Brad
Brad: Mes tuoj būsim. Max porą minučių, prisiekiu
Aš: Jei pamiršot mano guminukus, aš rimtai supyksiu
Brad: Nepamiršom, paėmiau, nesijaudink
Aš: Puiku, galėtumėt ir pasiskubinti, aš jau baigiu iškepti čia
Brad: Tai atsidaryk duris
Brad: Lol, pala, gi aš tave užrakinau, kad neišeitum
Su dar vienu atodūsiu numetu telefoną ant sėdynės ir atlošiu galvą. Neabejoju Brad tiesiog vilkina laiką, kad tik aš nuobodžiaučiau ir norėčiau namo, tačiau aš taip lengvai tikrai nepasiduosiu.
Šiuo metu esame prekybos centre. Na, tiksliau jie yra jame ir perka mums pietus, kol aš laukiu automobilyje. Mes sustojom, nes Brad sakė, jog nenori mūsų badu numarinti. Tai išgirdus nusijuokiau ir mestelėjau jam 'Nuo kada tau rūpi?'. Jis nieko neatsakė, tačiau Tristan į jį pasižiūrėjo žvilgsniu, kuris tikrai kažką reiškė ir tai kiek įsiutino Brad. Tai nusprendžiau iš Brad reakcijos. Jis ganėtinai skaudžiai jam trinktelėjo į ranką ir piktai pasižiūrėjo.
Taigi, štai aš čia, užrakinta mašinoje, neturinti daugiau ką veikti, kaip tik rašyti Brad. Bandžiau skambinti Blake, bet jis neatsiliepė ir tik po maždaug minutės aš suvokiau, kad jis vis dar pamokose sėdi.
Išgirstu silpną beldimą į langą ir iš išgąsčio greit išsitiesiu, tačiau kitoje lango pusėje pamatau tik James su maisto pilnu glėbiu. Brad atrakina mašiną ir visi greit sulipa vidun.
"Štai tavo guminukai," Brad ištiesia pakelį ir aš plačiai išsišiepiu. "Aš tikiuosi tau nebus problema pasidalinti, nes aš paėmiau tik vieną pakelį."
"Tai žinoma! Be problemų."
"Rimtai?"
"Ne." Atsakau ir praplėšusi pakuotę paimu kelis iškart ir įsimetu į burną.
Skanūs, saldūs, minkštučiai-
"Na, vis dėlto juos pirkau tai aš, tai mažiausiai ką tu gali padaryti atsidėkodama yra duoti ir man bent vieną." Brad bando lygtis, bet aš tik atsidūstu.
"Tu tik ką buvai mane užrakinęs mašinoje ir palikęs mane kepti ant saulės daugiau nei dvidešimt minučių!" Aš šūktelėju ir jis pasiduodamas tiesiog atsidūsta. Mes pajudame iš aikštelės ir pradedame važiuoti man nepažįstamu keliuku. "Kur mes susitiksime su tuo vyruku? Jūs kausitės, ar ne? Tu būsi maždaug pew pew pew, o jis o ne, aš mirštuu-"
"Kaip ta ragana iš Nuostabiojo Ozo Šalies Burtininko?" Tristan paklausia žiaumodamas bananą.
"Tiksliai kaip iš Nuostabiojo Ozo Šalies Burtininko!" Aš šūkteliu, priversdama Brad nusijuokti ir papurtyti galvą.
"Mes važiuojame iki 'lūšnynų,'" atsako jis į mano klausimą. "Ir taip, mes kovosim."
"Tai skamba taip lievai iš tavo lūpų," James prunkštelėja ir Brad pavarto akis.
"Ar aš praleidžiu kokias detales? 'Lūšnynas?'" Paklausiu kiek sutrikusi.
"Tu gi žinai kas yra 'lūšnynas', ar ne?" klausia Connor pilna burna traškučių. "Na žinai, apleisti namai, kur niekas praktiškai nesilanko, nebent parūkyt žolės, kažko pasprogdint ar išsiaiškint santykius."
"Ai ten," suraukiu nosį. "Mes tą vietą praminėm hašišine, nes ten rūko hašišą, ne žolę."
"Galiu lažintis nerūkai hašišo," Connor įtartinai į mane pažvelgia. Aš tik gūžtelėju- nieko negali žinoti.
YOU ARE READING
LAŽYBOS | BRAD SIMPSON
Fanfiction,,Nustok mane bučiuoti!" ,,Tik nereikia. Vieną dieną tu maldausi, kad tave pabučiuočiau." ,,Oh, nori lažintis?" Atrodo paprasta susilaikyti vienas kito nepabučiavus, ar ne? Tačiau ne tada, kai gyveni po vienu stogu...
