Kambariokai vienai dienai

15.

Vis labiau artėjant link Niujorko Gintarei darėsi vis baisiau pagalvojus, kad ji turės šokti prieš daugybę žmonių. Nesijaudinti nepadėjo net žinojimas, kad su ja kartu bus vaikinai, kurie net užmiršus žingsnelius išgelbėtų situaciją. Mergina net pati nepastebėdama ėmė trypčioti lyg krečiama šalčio.

-Bežiūrint į ją man net pačiam baisu darosi.- Jimin pastebėjo kokia mėtinplaukė išsigandusi ir tuo pačiu išsiblaškiusi. Jam atrodė, kad Gintarė šį kartą nė nebando nuslėpti savo susimaišiusių emocijų.

-Gi, nurimk.- J-Hope uždėjo savo delną jai ant peties ir įdėmiai pažiūrėjo į akis. Jis tikėjosi taip nors kiek pagelbėti, mat mergina tikrai perdėtai nervinosi.

-Gerai, pasistengsiu.-Ji atsidususi vėl atsirėmė į sėdynės atlošą, o raudonplaukis susigrąžino savo ranką ir vėl atsisuko į dėšinėje jo sėdintį Jimin.

-Suprantama, pirmas kartas prieš šitiek žmonių ant scenos, dar plius tai, kad neaišku kaip gerbėjai sureaguos.- J-Hope pratęsė pokalbį svarstydamas dėl ko mergina šitaip bijo. Scenos baimės jis pats seniai nebejaučia, bet tai nereiškia, kad užmiršo kokia didelė ji gali būti.

-Tikiuos, kad pasirodymas praeis sklandžiai ir ji susitvarkys su užduotimi, nes kitaip mes būsim išvadinti prastais mokytojais.- Jimin akimirkai žvilgtelėjo į merginą ir nusišysojo, kai ši atsisuko.

-Gi, mes tikim tavim.- Laužyta, bet suprantama anglų kalba
J-Hope pasakė paskutinius žodžius prieš atsidarant automobilio durelėms. Jie atvažiavo į reikiamą vietą ir dabar turėjo išlipti iš automobilio, aplink kurį jau susibūrė žurnalistų pulkas.

Kadangi apsauginiai atvėrė kelią, Jimin ir J-Hope išlipo iš automobilio ir pastarasis ištiesęs ranką padėjo tai padaryti Gintarei. Jai atsidūrus lauke aplink suplieskė fotoaparatų blykstės, kurių savininkai kiekvienas norėjo rasti gražiausią ir labiausiai matomą pusę. Mergina sutrikusi nežinojo kur jai dėtis iki kol Rap Monster neatsidūrė prie jos.

-Mes einam čia.-Nukreipęs ją reikiama linkme pats neskubėjo, nes sustojo pakeliui pasirašyti autografus kelioms gerbėjoms, kurios vos tik jam pasirodžius pradėjo klykti.

Tuo metu Gintarė pasivijusi kitus vaikinus pateko į patalpą, kuri vadinama pasiruošimo kambariu. Tokioje patalpoje paprastai įžymybės repetuoja žodžius prieš ateinantį pasirodymą, taip pat jiems pritvirtinami mikrofonai ar sutvarkomas makiažas. Šitai buvo atlikta su mergina ir dabar ji buvo beveik pilnai pasiruošusi žengti prieš žmones jei tik ne jos scenos baimė.

-Liko penkios minutės.-Žmogus, kurio darbas sukoreguoti, kad pasirodymas įvyktų kaip ir planuota, pranešė garsiai.

-Gerai, visi ateikit čia.- Rap Monster sukvietus, septyni vaikinai ir Gintarė sustojo ratu ir jis ėmė sakyti padrąsinančią kalbą. Žinoma, mergina nesuprato nė žodžio, todėl keletas jų buvo jai išversti.

Aštuoniese sudėję po vieną ranką į vidurį visi kartu suskaičiavo iki trijų ir tada garsiai sušuko iškeldami tas pačias rankas į viršų.

-Gal galėtum kur nors saugiai padėti mano telefoną? Pas mane nelabai vietos yra.- Mergina atsiminusi, kad savo išmanujį įrenginį vis dar laiko kišenėje paprašė pagalbos iš Rap Monster.

-Gerai, tik paskui primink, kad pas mane palikai.-Jis paėmęs iš Gintarės jos telefoną įdėjo jį į savo kuprinę ir užtraukė.

Užlipus ant scenos kiekvienas sustojo į savo poziciją ir laukė kol atsivers užuolaidos, kurios dengė juos nuo žiūrovų. Gintarė paskutinį kartą giliai įkvėpė ir pasigirdus pirmiesiems muzikos garsams gerbėjai pradėjo cypti. Jei merginos ausyje nebūtų įkišta ausinė, tai išgirsti dainos ritmą būtų buvę beveik neįmanoma.

Tą akimirką Gintarė suvokė, kad kelio atgal nėra ir ji tikrai dabar stovi ant scenos ir yra pasiryžusi bent trumpam įveikti savo baimę.

Beveik nekreipdama dėmesio į cypiančių žmonių minią, mėtinplaukė susikaupusi šoko. Ji kiek įmanydama stengėsi neužmiršti nei vieno žingsnelio ir reikiamu metu pereiti į kitą vietą.

Po V žodžių, Jin su Gintare abu pasirodė viduryje ir bedainuodami susižvalgė. Dar kartelį pakeitus vietas paskutiniuosius, sunkiausius žingsnelius įveikė visi ir dainai pasibaigus aplink nuaidėjo garsūs plojimai.

-Puikiai susitvarkei!- J-Hope netverdamas džiaugsmu pirmasis pagyrė merginą, jiems dar bestovint ant scenos.

-Tu juos absoliučiai pribloškei, pažiūrėk.- Jin parodė į minią žmonių, kurie, atrodo įsismarkavo kaip reikiant.

-Ką?-Mergina nesupratusi tik pamojavo žiūrovams ir paskui kitus sekė link kitos scenos, kur jų turėjo laukti pora žurnalistų.

-Jie sakė, kad tau pavyko ir jie didžiuojasi.- Rap Monster išvertė į anglų kalba ir Gintarė nejučia nusišypsojo.

Antroje scenoje jau stovėjo aukšta tamsiaplaukė mergina ir šviesiai rudų plaukų vaikinas. Abu jie turėjo po mikrofoną ir pamatę BTS ateinant pasisveikino su jais, o paskui ir su laimėtoja.

-Taigi, Gintare, pirma noriu paklausti tikriausiai pačio paprasčiausio klausimo.-Pirmasis kalbėti pradėjo vaikinas- Ar tikėjai, kad laimėsi dieną su BTS?

-Na, tiesą pasakius tai iki šiol atrodo neįtikima. Ir žinoma, kad norėjau laimėti, nors tai ir atrodė beveik neįmanoma.

-Kokia buvo tavo reakcija, kai sužinojai, kad laimėjai?-Šį kartą tamsiaplaukė prikišo mikrofoną Gintarei prie veido.

-Aš tai sužinojau tą akimirką kai ryte atidariau duris, tad buvau gerokai šokiruota.-Jai atsakius abu žurnalistai sukikeno ir tęsė klausinėjimą.

-Vaikinai, sakykit ar sunku buvo ją išmokyti šokti? Ir kaip jūsų manymu ji susitvarkė su tokia užduotimi?-Žurnalistė kreipėsi į visus BTS narius ir kaip visuomet klausimą supratęs Rap Monster mikrofoną pasiėmė į savo ranką.

-Turiu pripažinti, kad sunkiausias dalykas tikriausiai mums patiems buvo ją išmokyti, nes prireikė tikrai nemažai bandymų kol ji suprato. Bet nepaisant visų sunkumų, manau, kad jai pavyko.

Besiklausydama tokių gražių apie ją pasakytų žodžių Gintarė jautė kaip jai pradeda kaisti žandai. Dar keletą klausimų buvo skirti ne jai, bet dėl to mergina nenusiminė ir stovėjo vis dar besišypsodama.

-Gintare, ką norėtum atsisveikinimui pasakyti BTS?- Į ją vėl kreipėsi rudaplaukis žurnalistas.

-Jūs nuostabūs. Ačiū, už šias dvi įdomiai ir linksmai praleistas dienas. Tikiuos, kad neužmiršit manęs.

-Žinoma, kad ne.- Rap Monster užtikrintai pasakė. Po tokių nuotykių tikrai sunku užmiršti savo bendrininką.

Pasibaigus atsakinėjimui į klausimus, Gintarė visų akivaizdoje apsikabino su BTS vaikinais, net ir žinant, kad kartu grįš į pasiruošimo kambarį, nes šito paprašė fanai.

-Mes mylim jus, Army!- J-Hope prieš dingstant nuo scenos dar spėjo sušukti.

Sugrįžus į kambarį jie aštuoniese paskutinį kartą įsiamžino keliose nuotraukose ir atėjo metas, kai mergina nebegalėjo ilgiau pasilinkti, nes ją spaudė laikas. Tiksliau, ji turėjo grįžti į savo miestą, Las Vegasą, nes šiandien jos laukė dar vienas labai svarbus reikalas.

Gintarė pradėjo atsisveikinti su kiekvienu vaikinu atskirai ir jie tik dabar suvokė, kad šitai baigiasi.

Bene daugiausiai laiko atsisveikinti prireikė Jungkook, nes jis niekaip nenorėjo jos paleisti. Jis nenorėjo patikėti, kad mergina tuoj išvažiuos ir vėl nebeegzistuos jo gyvenime.

-Tikiuosi, kad dar kažkada susitiksime.- Jis sušnabždėjo tyliai, nes nenorėjo, kad kažkas kitas išgirstų.

-Neužmiršk manęs.-Mergina taip pat tik jam paskyrė žodžius ir jie atlipę vienas nuo kito nedrąsiai susižvalgė. Bet pirma savo žvilgsnį kitur permetė Gintarė, pasiėmusi savo rankinę ir tiesiog išėjusi, nes negalėjo ilgiau pasilikti.

Smagu žinoti, kad jums patinka ši istorija :)