Kambariokai vienai dienai

1.

-Jeigu priimsite pasiūlymą garantuoju, kad tuoj pat pradėsime gamybą.- Aukštas, virš keturiasdešimties metų turinti vyras pridūrė paskutinius žodžius, pamatęs kaip nuo susirinkimo stalo stojasi žmonės, ketindami jau palikti patalpą.

-Mes apgalvosime jūsų pasiūlymą ir vakare pasakysime atsakymą.- Dar vienas pusamžis vyras, apsirengęs tokios pat spalvos kostiumą kaip ir kiti jo kolegos, atsistojo paskutinis ir paspaudė ranką įmonės direktoriui. Nors jis taip darė tik iš mandagumo ir atrodė ganėtinai malonus, galėjai girdėti jo balse šiokį tokį nusivylimą.

Gintarei, šviesaplaukei, mėlynakei direktoriaus padėjėjai ir pagrindinei dizainerei, atrodė, kad visi jos argumentai ir pasiūlymai galėjo būti ir ne tokie geri, kaip tikėjosi Korėjoje esančios įmonės atstovai.

Vis dėl to, ji tai slėpė iki tos akimirkos, kol paspaudus rankas visiems už stalo sėdėjusiems žmonėms, kambaryje jie liko trise. Ji, direktorius ir jos draugė, bei kolegė Sheron, kuri pasitaisiusi savo šviesiai rudus plaukus, akis nusuko į lentą, ant kurios vis dar buvo užrašytas bendradarbiavimo planas.

Gintarė giliai atsiduso ir prisėdo ant arčiausiai jos buvusios kėdės. Ji jautėsi ne tiek pavargusi, kiek nusivylusi savimi.

-Sakiau, kad kalbėti geriau leisti Sheron. Ji tai sugeba žymiai geriau nei aš.- Parėmusi ranką alkūne šviesaplaukė spoksojo į užvertas duris.

-Nemanau, kad tai pablogino situaciją.-Direktorius stengėsi nepasiduoti emocijoms ir išlikti ramus.- Kažkas jiems nepatiko, bet tai tikrai nebuvo tavo kalba. Nors turiu pripažinti, tikėjausi, kad kalbėsi sklandžiau.-jis paėmęs ant stalo padėtą pavyzdžių aplankalą pradėjo lėtai versti puslapius bandydamas sugalvoti ką reiktų juose pataisyti.

-Arba mes visi suklydome arba jie tiesiog neturi skonio.- Sheron aiškiai išreiškė savo nuomonę. Tokia ji ir buvo, atvira, bet nepernelyg plepi.

-Gerai, merginos, eikit, pailsėkit, o kai sužinosiu kažką daugiau, aš jums paskambinsiu.-Direktorius dar kart su menka šypsena veide pažvelgė į abi merginas prieš joms atsisveikinant ir išeinant.

-Kaip manai, ar greitai jie praneš atsakymą?-Einant link lifto Gintarė paklausė draugės nuomonės.

-Neįsivaizduoju, bet ir žinot nenoriu.- Sheron akivaizdžiai netikėjo, kad korėjiečiai priims bendradarbiavimo pasiūlymą. O šitai buvo pats įtikinamiausias galimas variantas. Nors ji ir norėtų žinoti, kad jos čia atvažiavo ne be reikalo.

Abi merginos po daugiau nei pusvalandžio važiavimo tyloje atgal į viešbutį, išlipo iš taksi automobilio. Šiame prabanga kvepiančiame viešbutyje jos buvo apsistojusios keletą dienų. Kažkaip nesutikusios nei vieno personalo darbuotojo jos grįžo į savo dvivietį kambarį ir prisėdo ant minkštutėlės baltos sofos.

-Jaučiuosi tiesiog išsekusi.-Sheron pasiskundė įjungdama televizorių. Ji junginėjo kanalus lyg ieškodama laidos, kurioje kalbėtų anglų kalba, bet visi kanalai buvo tik korėjietiški.- Kiek laiko liko iki to koncerto?

Draugei priminus apie koncertą Gintarė išsitraukė iš rankinės abu bilietus ir dar kart pasitikslino laiką.

-Iki jo dar trys valandos.-nusišypsojusi nuo minties, kad pagaliau nueis į pirmąjį savo vienos iš trijų mėgstamų grupių pasirodymą, ji bilietus padėjo ant stiklinio stalelio.-Gal einam pavalgyt, nes jei kažkuo dabar užsiimsim dar netyčia pražiopsosim.

Sheron sutikus su jos pasiūlymu abi merginos užsisakė maisto į kambarį ir gardžiai valgydamos dalinosi mintimis apie naują rūbų kolekciją. Taip greitai atėjo metas joms susiruošti, nes iki koncerto liko tik pusvalandis, o jos dar buvo neišvažiavusios.

Paėmusi bilietus Gintarė įsikabino draugei į parankę ir jos kartu išėjo laukan, kur aplink sklandė vasariška šiluma.

Praėjusios bilietų patikrą merginos susirado savo vietas ir pasidarė keletą asmenukių prieš pat koncertą. Sheron, rodos nekantravo pamatyti BTS taip pat kaip ir šviesaplaukė, nors ir nebuvo jų gerbėja. Jai tiesiog patiko keletas jų dainų.

Prasidėjus visam veiksmui merginos negalėjo nustygti vietoje, nes viskas buvo šitaip šaunu. Gyva muzika suderinta su šokiu atrodė dar gyvesnė.

Gintarė kas kelias minutes pasakydavo kažką Sheron lyg bandydama parodyti kiek žino apie grupę.

-Žiūrėk, va tas, kur dabar dainuoja yra Rap Monster.- Mergina norėtų dabar dainuoti kartu su juo kaip ir kitos fanės, bet deja nemoka korėjietiškų žodžių ir nežino jų reikšmės.

-O šitas yra?- Rudaplaukė parodė į vaikiną, priešingoje pusėje tikėdamasi, kad sužinos jo vardą.

-V (tariasi "vy"). Jis žiauriai mielas, ane?- Jai prireikė keletos sekundžių kol suprato, kuris ten vaikinas.

-Toks visai nieko.- Sheron patrukčiojus pečiais draugės staiga ėmė juoktis iš nežinia ko. Jos dažnai juokdavosi iš neaiškių arba nejuokingų dalykų, o tuo labiau iš veido išraiškų.

***
Pasibaigus keletą valandų trukusiam koncertui Gintarė ir Sheron užsisegė specialias apyrankes, už kurias teko primokėti, kad galėtų pamatyti grupę iš arčiau. Tiksliau, nueiti į šalia pagrindinės salės esantį kambarį, kur buvo daug mažiau žmonių. Čia BTS turėtų atsakyti į kai kuriuos minios užduodamus klausimus ir pasirašyti albumus ar netgi nusifotografuoti kartu. Žinoma, kad prieiti ir iš dar arčiau pamatyti grupės narius reikėjo stoti į eilę. Gintarė taip ir padarė, nors ir žinojo, kad jai priėjus prie vaikinų jie jai tikriausiai nieko neatsakys, nes nekalba angliškai. Bet tai jai buvo nė motais, ji vis tiek labai norėjo pažvelgt kiekvienam jų į akis.

-Direktorius skambina.-Sheron išsigandusia veido mina pažiūrėjo į savo telefono ekraną lyg tai būtų buvę taip baisu.

-Tai atsiliepk.-Gintarės paraginta draugė atsiprašė ir išėjusi dingo kažkur minios pabaigoje. Tas skambutis turi būti svarbus.

Gintarė likusi viena nejaukiai žvalgėsi aplinkui vis paeidama žingsnį į priekį, nes žmonės vis dėl to judėjo pirmyn. Priėjus labai didelę dėžę ji pažiūrėjo nesuprasdama kam dėžė skirta. Ir tada pamatė ant sienos kabantį milžinišką skelbimą, kuris buvo parašytas dviejomis kalbomis. Paskaičiusi beveik pusę jo, šviesaplaukė suprato dėl ko jis buvo pakabintas. Šitą loteriją ji jau skaitė internete, tik nežinojo kokiu būdu joje dalyvauti. Radusi merginą, kuri dalino registracijos lapelius Gintarė išsitraukė rašiklį ir ėmė pildytį tą lapelį. Laimėjimas skambėjo labai įdomiai, nors nugalėtojas ir tegalėjo būti vienas. Ji žinojo, kad nieko nepraras užsirašydama, net jei ir nelaimės.

-Gintare, mes skubiai turim išeiti.-Netinkamu metu grįžusi Sheron išblaškė draugės mintis ir įsikabinusi jai į ranką pradėjo traukti link savęs.

-Palauk, nebaigiau pildyti.-Suirzusi Gintarė vis dar bandė pabaigti pildyti anketą, ber Sher ją vertė to nebedaryti.

-Nagi, paskubėk.-Sheron priversta, ji nebaigtą pildytį lapą greitai sulankstė ir metė jį į dėžę. Per tą skubėjimą Gintarė prieš išbėgant lauk su kolege nepastebėjo, kad jos bandytas įmesti lapukas nepateko į dėžę, o nukrito ant grindų, kažkur po kėdėmis.

***
Visų pirma, ačiū, jei užėjote paskaityti mano naujos istorijos :)
Kadangi ją pradėjau rašyti metų pradžioje, turiu jau parašiusi netgi 30 dalių. Todėl skelbsiu po vieną į savaitę (nebent per savaitę parašyčiau dvi naujas, tada paskelbčiau dvi :) )

P.S Namjoon šioje istorijoje dažniausiai vadinamas Rap Monster, mat prie dviejų raidžių trumpinio dar neįpratau.

P.P.S Kiekvienas grupės narys vadinamas savo sceniniu vardu tam, kad nebūtų didelės sumaišties ir nauji Army (arba jais nesantys žmogeliukai) lengviau suprastų ir nepasiklystų tarp vardų.

Stay_Stay_Stay1 HellahCuteh Aushreen ;) hello, girls