-Mes per valandą turim susikrauti savo daiktus ir nuvykti į orouostą.- Sheron vis dar laikydama Gintarę už rankos pasakė skambučio esmę besidairydama į šalis- Jie atmetė bendradarbiavimo pasiūlymą todėl direktoriaus sprendimu išvykstam šiandien.
-Bet kodėl taip skubiai?- šviesaplaukė net susiraukė iš nepasitenkinimo. Ji dar norėjo pasilikti ir pamatyti BTS grupės narius iš arčiau, bet pasikeitusios aplinkybės sutrugdė.
-Nenusimink, bus dar tų koncertų.-Sheron pamačiusi jos nusiminusį žvilgsnį trumpam apkabino viena ranka.-O dabar geriau padėk man surasti laisvą taksi automobilį.
***
Likusi vakaro dalis Gintarei prabėgo taip greitai kaip sapnas. Rodos, tik spėjus atvykti į orouostą abi su drauge ir įmonės direktoriumi įlipo į lėktuvą, skrendantį atgal į Jungtines Amerikos Valstijas. Trumpiau tariant, ten, kur jie ir gyveno.
Kad ir kaip Gintarė buvo išsiilgusi savo namų ir lovos, ji mielai dar bent kelioms valandoms būtų pasilikusi Pietų Korėjoje. Na, o Sheron nebuvo jokio skirtumo. Jai buvo svarbiausia, kad ji ne viena. Ji tiesiog mokėjo džiaugtis tuo, ką turi.
Kadangi direktorius buvo visai kitame lėktuvo gale merginos jo taip ir nepaklausė kodėl taip greitai jie turėjo išvykti. Gal kažkas negero jo šeimai nutiko? O galbūt jis tik buvo susinervinęs ir nepatenkintas savimi dėl to, kad nesugebėjo įtikinti kitos šalies atstovų. Na, nevisada gerai sekasi tai padaryti. Šį kartą taip ir nutiko.
-Ką darai?- Sheron paklausė draugės, pamačiusi, kad ji įsijungė savo telefoną ir programos pagalba kažką braižė jame.
-Bandau paišyti naują brėžinį. Jei reikėtų papildomų pavyzdžių tai turėčiau juos šitoje magiškoje dėžutėje.- Gintarė vėl grąžinusi šypseną savo veide pamosikavo telefonu tiesiai merginai prieš veidą.
-Turėtum pagaliau atsipūsti. Pastaruosius mėnesius ką darai tai tik tedirbi.-Rudaplaukė tai sakydama nemelavo. Gintarė iš tiesų rimtai pasinėrė į darbą ir dėl to jau kelis mėnesius jos socialinių tinklų paskyros egzistuoja nenaudojamos. Taip pat ji praleido ir keletą susitikimų su draugėmis. Ir tai dėl to, kad ji vis bandė atrasti orginalią drabužio idėją, bet jai nekaip sekėsi. Po to dar sekė ir keli aukštuomenės vakarėliai, kuriuose ji privalėjo pasirodyti norint pakelti įmonės išorinį įvaizdį ir išklausyti žmonių nuomonę apie įmonę, kurioje ji dirba. Gintarė tikriausiai dėl tokių dvidešimt pirmo amžiaus žygdarbių ir buvo paskirta vyriausiąja dizainere.
-Šią savaitę negaliu, nes nusimato daug darbų.-Gintarė žvilgtelėjusi į draugę toliau piešė linijas įsivaizduodama kaip turėtų atrodyti galutinis produktas.-Kas kitas jei ne aš juos padarys?
-Yra ir kitų darbuotojų, tu negali pasiimti visko į savo rankas.-Kone supykusi Sher atėmė iš jos rankų telefoną ir paslėpė vidinėje savo švarko kišenėje. Šviesaplaukė nesupyko, nes šito jau buvo galima tikėtis. Ji ir pati supranta, kad nervuoja aplinkinius su savo nuolatiniais darbais ir spoksojimu į išmanujį įrenginį.
-Gerai, tada leisk man pamiegot.-įsitaisiusi patogiau Gintarė užmerkė akis.
Sheron padarė tą patį ir laikas prabėgo taip greit, kad, rodos kažkas jį būtų šiek tiek pasukęs.
Atsisveikinusios viena su kita merginos patraukė skirtingais keliais. Kiekviena į savo namus su savo lagaminais. Gintarė tik grįžusi paliko daiktus prie durų ir užrakinusi duris nuskuodė į savo kambarį vėl miegoti, nes nuovargis to tiesiog reikalavo.
O tuo tarpu kol Gintarė keliavo atgal į valstijas, BTS užbaigė pasirašyti ant paskutinio albumo. Netrukus ir kambaryje buvę žmonės išsiskirstė ir liko tik septyni grupės vaikinai. Jie vis dar dalinosi šio vakaro įspūdžiais ir niekaip negalėjo atsidžiaugti taip puikiai praėjusiu koncertu.

YOU ARE READING
Kambariokai vienai dienai
FanfictionTai buvo galimybė, kurios vertas kiekvienas fanas. Galimybė, dėl kurios varžėsi tūkstančiai žmonių, o tikimybė laimėti tokia maža, kad tai atrodė beveik neįmanoma... Vis dėl to, kartais gyvenime nutinka netikėtų dalykų...