"Bėk"|BAIGTA

Narkotikai - mano gyvenimo dalis.

DĖL FONO IR NUOTAIKOS PATARIU PASIJUNGTI VIRŠUJE ESANČIĄ DAINĄ.

Po to karto, kai buvau pas Oliviją, benzino nebeuosčiau, tačiau, Dienorašti, nemanyk, jog viską mečiau. Ne... Olivija mane supažindino su Paula ir Džeku, kurie mums pasiūlė kartu pauostyti klijų. Ir vėl sklandžiau pasebesiais, mėgavausi kiekviena poveikio minute... Praėjus šiek tiek laiko, klijai nebeteikė tokio malonumo, tad namuose pradėjau uostyti spiritą, nagų lakus, viską, kas turi cheminių medžiagų. Galiausiai, panorau kaip reikiant apsinešti. Susisiekiau su Džeku, kuris man parūpino žolės, tikriausiai - marihuanos, nesu tikra... Prisimenu, kaip gera buvo... Juokiausi iš bet ko, nerūpėjo, ką pagalvos aplinkiniai, tiesiog mėgavausi ta akimirka. Žolės efektas truko kur kas ilgiau, negu benzino ar klijų, todėl pradėjau bendrauti su žmonėmis, sugebančiais bei žinančiais iš kur gauti žolės ar kitų narkotikų.
Pradėjau vėlai grįžti namo, mano pažymiai suprastėjo, tėvai pradėjo klausinėti, kodėl taip yra, tačiau aš jiems nieko nepasakojau. Barniai, dėl kurių kalta buvau aš, man taip įgriso, jog aš nuėjau pas vieną narkotikų pardavėją ir paprašiau, kad šis man duotų dozę atpalaiduojančių miltelių. Vyras manęs paklausė, ar esu anksčiau vartojusi psichotropinių medžiagų, aš atsakiau, jog uosčiau viską, kas tik suteikdavo kvapą, taip pat papasakojau apie žolę. Jis sumurmėjo kažką panašaus į tai, kad nesu bandžiusi nieko stipraus ir tuomet nuėjo. Maniau, kad jis paliks mane stovėti kaip kvailę, tačiau, jam pasirodžius su maišeliu rankose, nudžiugau. Vyriškis mane įspėjo nepersistengti, bet mano mintys buvo sukoncentruotos ties narkotikais.
Vos tik grįžau namo, užsidariau savo kambaryje ir miltelius pabėriau ant spintelės. Nepanikavau, jog mane užtiks tėvai, nes puikiai žinojau, kad jie dirba. Taigi pro nosį įkvėpiau miltelių. Jaučiausi žvalesnė, įgijusi naujų jėgų, pradėjau tvarkytis kambarį, dariau nesuprantamus judesius. Po maždaug dvidešimties minučių energija išblėso. Likusią dienos dalį praleidai kambaryje, nenorėjau nei valgyti, nei gerti. Supratau tik tai, jog vyriškis man pakišo visai priešingų narkotikų nei prašiau, tačiau džiaugiausi tuo.
Mokykloje Olivijai papasakojau apie šį nuostabų stimuliatorių, o ši pasakė, jeigu norėsiu daugiau kokso*, kreipčiausi pas Violetą, ir liepė daugiau niekada mokykloje nekalbėti apie narkotikus.
Po pamokų susisiekiau su Violeta ir už šiokią tokią sumelę, gavau dozę. Vakare, kai visi užmigo, aš ir vėl džiaugiausi nuostabiu efektu.

Koksas*- kokainas.