"Bėk"|BAIGTA

Fantazija bei neišsipildžiusios svajonės...

 DĖL FONO IR NUOTAIKOS PATARIU PASIJUNGTI VIRŠUJE ESANČIĄ DAINĄ.

Girdėjau aplink save daug nepažįstamų balsų, norėjau atsimerkti, bet nesugebėjau. Taip begulint, sugrįžo visi mano praeities prisiminimai: nuosmukiai ir pakilimai, melas ir apgaulė, laimė ir neviltis... Viduje vis kaltinau save, kam aš esu tokia smalsi ir uosčiau tą vatos gabalėlį... Juk prieš tai dažnai svajodavau apie ateitį, įsivaizduodavau save visai kitokią merginą, be to, turėjau lakią fantaziją, sugebėjau rašyti puikias istorijas, būčiau gal ir knygą parašiusi, bet... Prie gerų dalykų visada atsiras "bet", nes nieko idealaus ir tobulo nėra. Tobulybė - tai mums, žmonėms, nepasiekiama tikrovė, iliuzija. Beveik kiekvienas žmogus, pasiekęs tam tikrus išsikeltus tikslus, susigalvoja naujų bei didesnių, nes jam pasidaro per maža tiek, kiek turi dabar. Todėl žmonės ir yra nelaimingi: jie turi viską, tačiau to nesuprasdami, gobšumo užvaldyti, siekia dar daugiau, o turėdami per daug, paprasčiausiai, nebežino kaip elgtis. Atrodo, šį paprastą dalyką žino, bet daugelis jo nesilaiko, galvoja, jog tai pritaikyta ne jam. Jie fantazuoja apie didelius namus, moderniausias mašinas, krūvas pinigų... Ak, ta fantazija! Mūsų fantazija yra taip atitrūkusi nuo realybės, jog norint ją sutikrovinti, žmogus praranda humaniškumą ir, nesidomėdamas aplinkiniais, šalindamas kliūtis, bando tą fantaziją įgyvendinti.
|...|
  Ir aš kadaise svajojau apie gražų ir tobulą gyvenimą, kuris nepaprastai skyrėsi nuo realaus gyvenimo, todėl ir pasiliko tik svajonė. Svajonės... Kas jos yra? Kam jų reikia, jeigu dėl jų netikrumo mes kenčiame, skaudiname vieni kitus, o galiausiai, nusivylame gyvenimu. Kam to reikia? Kiek aš galiu pasakyti, tai gyvenimo pagrindas susideda iš kančios, apgaulės bei skausmo. Kad ir kaip besistengtume būti gerais žmonėmis, vistiek pakliūsime į blogio rankas.
  Staiga kūną persmelkė neapsakomas skausmas, tačiau nesugebėjau pajudėti. Rodos, kūniškas skausmas varstė kiekvieną mano kaulelį, kol galiausiai, tas skausmas kažkur dingo, o aš panirau į gilią tamsą...