Colleague // z.m ✔️

Trisdešimt devinta dalis

// Zayn Malik

Tingiai išlipau iš lovos, užsidėjau šortus ir paprastus baltus marškinėlius su užrašu 'Z'. Išėjau į balkoną, prisidegiau cigaretę, atsirėmęs į turėklą. Mano mintis iš karto pasiekė Emily. Vakar ilgai kalbėjomęs, viską jai papasakojau. Atrodo lyg mano sielai palengvėjo, kai išklojau visą tiesą. Dalis manęs vylėsi, kad viskas pasikeis, kad Emily man atleis, kai viską sužinos, bet tai buvo tik mano neįmanomi norai. Bet širdį ramina tai, kad ji supranta mane.
Išėjęs iš balkono po gero pusvalandžio, pasiklojau lovą. Atsitiesiau ir sunkus atodūsis išėjo pro mano lūpas. Esu smarkiai įskaudintas, tik dėl savo kaltės. Išėjęs iš kambario, ėjau link virtuvės, iš kurios sklinda labai sena mano daina. Suraukęs kaktą įėjau į virtuvę ir mane pribloškė reginys. Emily šoko po mano ilgais marškinėliais, kraipydama savo klubus. Nurijau seilias, sušlapindamas lūpas, negaliu atitraukti akių nuo jos.

"Labas rytas" Menkai nusišypsodamas pasakiau.

Ji greitai atsisuko į mane, išsigandusiu žvilgsniu. "Labas" Lėtai atsakė ji, kiek sutrikusi.

Nuėjau prie kavos aparato, ir paspaudžiau žalią mygtuką. Emily toliau gaminosi sumuštinius, tyliai dainuodama "There you are You're there with open arms...".

// Emily White

Zayn iš ties turi labai gerų kompaktinių diskų, su nuostabiomis dainomis, nors esu kiek sutrikusi, nes man vaidenasi jo balsas.

"Kaip miegojai?" Pasiteiravo manęs Zayn.

"Pakankamai gerai, o tu?" Nusišypsodama atsakiau jam.

"Eilinė be miegė naktis" Trumpai šyptelėdamas atsakė, ir nusuko akis.

Kai pasibaigė daina, pasjungiau ją iš naujo, nes tos dainos žodžiai man labai patinką. Kai prasidėjo daina, Zayn lingavo galva, ir judino lūpas pagal dainos žodžius, darydamasis pusryčius. Kai pamatė kas stebiu jį, nustojo, matėsi, kad pasijuto nejaukiai, kas privertė mane sukikenti.

"Šito vaikino balsas, beveik kaip tavo" Nusijuokdama pasakiau, ir Zayn atsisuko į mane pakėlęs abu antakius.

Jis nuėjo prie DVD ir pultelį spaudinėdamas ėjo per grojaraštį. Tada sustojo ties viena daina, ir paleido.

"Need you when I'm broken
When I'm fixed
Need you when I'm well
When I'm sick
Friends that I rely on
Don't come through
They run like the river
But not you

Can't see when I'm falling
Losing myself
But then I hear you calling

There you are..." Zayn dainavo karaoke.

Jaučiau, kaip mano kiekviena kūno ląstelė nutirpsta, ir netenku žado. Toje dainoje iš ties dainuoja Zayn. Jis ne tik, puikiai dirba architektu, bet taip pat turi puikų balso tembrą.

"Wow" Tiek te galėjau ištarti, kai daina baigėsi.

Zayn šyptelėjo ir atsigėrė kavos. Tuo met gražino akis ties manim, jam tikriausiai yra nejauku, kai spoksau į jį, bet nieko negaliu sau padaryti. Esu užburta.

"Kodėl tu nedainuoji dažniau?" Paklausiau jo, kai atgavau kalbos dovaną.

"Tu manęs neprašai" Gūžtelėjęs pečiais atsakė.

"Nes aš nežinojau, kad tu taip gražiai dainuoji" Susiraukusi atšoviau jam.

Zayn prisimerkė. "Maniau, kad žinai" Atsakė jis.

"Ne" Sucypiau garsiai.

"Na, jei norėsi galėsiu tau padainuoti dažniau" Nusišypsodamas atsakė jis.

"Žinoma, kad norėsiu" Pasakiau jam, kas ir taip aišku. Galėčiau jo klausytis dieną, naktį ir man nenusibostu.

Paprašiau, kad Zayn papasakotų, kada pradėjo dainuoti. Jis pradėjo pasakoti, o aš negalėjau atitraukti akių nuo jo. Stebėjau kiekvieną jo judesį, kol jis pasakojo: kiekvieną prisimerkimą, lūpos judėjimą, ar net rankų gestus. Mano vis platėjo šypsena. Pažvelgiau į jo rudas akis, kurios atrodo ypač pavargusios nuo visų problemų.
Atsistojau nuo kėdės ir priėjau prie Zayn, jis nustojo kalbėjęs, ir jo akis užpildė sutrikimas. Uždėjau savo rankas ant jo pečių ir atsisėdau ant jo kelių, priglausdama savo lūpas, prie jo lūpų.