Colleague // z.m ✔️

Trisdešimt trečia dalis

// Zayn Malik

Su Emily mama atsisėdome ant suolelio parke, netoli namų. Moteris visą kelią iki čia neištarė nei žodžio, sukeldama man nerimą.

"Aš žinau kieno sūnus esi" Moteris ištarė liūdnu, bet griežtu balso tonu, "Tikriausiai ir pats žinai visą tiesą apie savo tėvą"

"Žinau" Tyliai ištariau. Man gėda priešais šią moterį, už tai ką padarė mano tėvas.

"Aš tik noriu, kad Emily būtų laimingą" Moteris pažvelgė į mane, tarsi žinotu, kad nepritariu savo tėvui.

"Aš noriu to paties. Gal būt jūs manimi netikėsit, bet Emily man yra labai svarbi gyvenime, šio metu ji man yra viskas" Ištariau.

"Tu atrodai kitoks, nei tavo tėvas" Pakomentavo moteris, sunkiai atsidusdama.

"Aš ir esu kitoks, nei vienas neesame panašūs į tevą, suprantame, kas gerai, o, kas ne" Atsakiau jai.

"Bet taip pat supranti, kaip tiesa įskaudins Emily?" Liūdnai ištarė Emily mama.

Nuleidau galvą, ir užmerkiau akis. Palinkčiojau galva, skaudžiai atsidusdamas. Noras pasakyti Emily teisybę yra didelis, bet, kai suprantu, kad ji mane nieko nelaukus paliks, skaudina labiau nei peilis į nugarą.

"Po daugybęs metų, vėl į širdį įsileidau merginą, o dabar suprantu, kad dėl savo pavardės niekada nebūsiu laimingas" Pasakiau moteriai, liūdnai nusišypsodamas.

"Nesakyk taip" Moteris atsakė, paglostydama mano nugarą, "Emily yra labai supratinga, aš tikiu, kad ji išklausys tave iki pat galo, bet niekas nežino, ką ji nuspręs."

Mano telefonas pradėjo skambėti, atsiprašiau Emily mamos, ir išsitraukiau jį iš galinės kišenęs. Pamatęs Paul vardą, numečiau ragelį ir įsikišau telefoną atgal į kišenę, prieš tai išjungdamas jį.

// Emily White

Zayn tylėjimas visą laiką, kol skridome lėktuvu, gązdino mane, bet, vos įžengėm į namus, jo rankos apsivijo aplink mano liemenį.

"Atleisk man" Sukuždėjo Zayn, stipriau suspausdamas mane.

"Tu nieko nepadarei" Paglostydama jo juodus plaukus atsakiau.

"Padariau, tiksliau mano šeima padarė" Pažiūrėdamas į mano akis, pasakė jis, "Bet jaučiuosi ir a-" Zayn buvo nutraukas durų atsidarymo.

Mano akys nuslydo už jo, kai pro duris įėjo Louis, su paraudusiais paakiais. Zayn sunkiai atsiduso, ir atsitraukė nuo manęs.

"Sveiki sugrįžę" Louis ištarė priėjęs prie Zayn, kuriam paspaudė ranką, o po to apsikabino mane.

"Kas nutiko?" Zayn paklausė Louis, kai įėjome į virtuvę.

"O tu geriau paklausk ko tik nenutiko" Nusijuokdamas ištarė rudaplaukis vaikinas, atsisėdamas ant kėdės.

"Pasakok" Ištarė Zayn darydamas kavą.

"Net nežinau nuo ko pradėti" Pasikasydamas kaklą, atsakė Louis.

Pastebėjau ant vaikino venos, dvi durtinęs žymes, nuo adatos. Prisimerkiau, stengdamasi negalvoti, kad tai nuo narkotikų.

"Stipriai susipykome su Katness" Liūdnu balso tonu pasakė Louis, "Labai stipriai" Pridūrė.

"Kodėl?" Įsiterpiau.

"Iš pradžiu susipykome, dėl ne toj vietoje padėto puodelio, atrodė niekis, bet ji po to pratrūko, pradėjo sakyti, kad aš vis dar galvoju apie Eleanor, ir tada pratrūkau aš, pradėjau šaukti ant jos, pradėjau daužyti daiktus, ir, ir ji pravirko, be galo išsigando, kai supratau, ką padariau, išėjau ir tada nebeatsimenu" Paskutinė dalį, sukuždėjo Louis.

"Ar žymės ant venų, nuo-" Zayn nutraukė mane.

"Emily" Griežtai pasakė.

LViskas gerai, Zayn" Nuramino Louis, "Ne, tai ne nuo narkotikų, gulėjau ligoninėj, tai nuo kateterio, nusigėriau, ir netekau sąmonės po muštynių, apie ką yra kita kalba tik su manim ir tavim Zayn" Jau rimčiau ištarė Louis.

"Paliksiu jus dviese" Ištariau, ir išėjus iš virtuvęs, išsitraukiau telefoną iš kišenęs, o suradus Kat numerį, paskambinau.

// Zayn Malik

Stebėjau, kaip Emily išeina, tuo met pažvelgiau atgal į Louis, kuris sedėjo nuleidęs galvą, bet lėtai pakėlė į mane. Tik dabar pastebėjau bandyta maskuoti mėlynę po akim, prakirstą lūpą ir ašarotas akis.

"Galėjai kalbėti ir prie Emily, stengiuosi nuo jos nieko neslėpti" Pasakiau, paduodamas draugui kavos puodelį.

"Ir kaip sekasi? Ne jau pasakei apie savo tėvą?" Sunerimęs paklausė Louis.

"Bandžiau iki kol, tu neatėjai" Tyliai atsakiau.

"Atsiprašau" Ištarė jis, prieš atsigerdamas kavos, "Neįsivėliau pats į muštynes, mane susirado Paul vaikinai, jie sakė, kad tai žinutė tau, kurią tu turėsi suprasti" Rimtu balso tonu pasakė Louis.

"Jie nori, kad lenktyniaučiau už juos, bet pasakiau, kad to nebus, nes senai nebelenktyniauju, bet keli jo vaikinai matė mane, tada, kai važiavau gelbėti Jack šikną" Pro sukąstus dantis ištariau.

"Bet tu to nedarysi?" Paklausė Louis.

"Aš negaliu, pažadėjau sau, kad ten nebegrįšiu" Sukuždėjau.

"Ir gerai, bet turi saugoti Emily, jei jie matė ją su tavim"

"Ne tik ją, bet ir visus artimus žmones, įskaitant ir tave"