Colleague // z.m ✔️

Dvylikta dalis

// Emily White

Pakėliau akis nuo kompiuterio ekrano pamatydama prieš save su juodu kostiumu Zayn. Jis mirktelėjo man viena akimi, o tada jo veidą papuošė plati šypsena.

"Emily, galėtum man atnešti kavos iš kavinės apačioje?" Jis paprašė, mielu balso tonu.

Linktelėjau jam galva, maloniai nusišypsodama. Iš ties po to, kai mudu pasibučiavome, apie tai nekalbėjome, nors apskritai nuo to momento mažai kalbamęs, aš manau, kad Zayn paprasčiausiai gailisi to ką padarė, todėl mažiau bendraudamas su manimi, stengiasi viską pamiršti.
Vos išėjau iš lifto Katness žvelgė į mane nemaloniu žvilgsniu iš savo darbo vietos. Susiraukiau pamačius jos tą keistą žvilgsnį, bet tuo met išgirdau riksmus iš pono Javadd Malik kabineto, į kurį prieš man išeinant kavos, įėjo Zayn.

"Kaip tu drįsti su ja taip elgtis" Labai piktas Zayn balsas pasiekė mano ausis.

Girdėjau, kaip normaliu balso tonu kažką atsakė jam ponas Malik, bet netrukus vėl pasigirdo Zayn riksmas. Nesupratusi žvelgiau į Katness.

"Apie ką jie kalbasi?" Paklausiau Katness, pasidėdama savo piniginę ant darbo stalo.

"Tave" Liūdnai pasakė ji.

Mano antakiai dar labiau susiraukė nuo jos atsakymo. Kokio velnio jie turėtu kalbėtis apie mane?

"Zayn, užteks! Ji mano darbuotoja ne tavo, jos darbas dirbti, o ne poilsiauti" Ponas Malik užšaukė ant Zayn, kaip tik tuo metu aš įėjau pro duris.

Jų abiejų akys žvelgė į mane ir mačiau išgąsti pono Javadd veide, o Zayn liūdnai į mane pažiūrėjo.

"Zayn, čia tavo kava" Maloniu balso tonu ištariau jam ir padaviau jam ją.

"Ačiū, Emily" Šyptelėdamas pasakė Zayn, "ji vyks su manimi į Angliją, man reikės asistentės" Griežtu balso tonu pareiškė savo tėvui Zayn.

"Gerai" Tokiu pačiu balso tonu atsakė jam ponas Malik.

Zayn stvėrė už mano alkūnės ir išsitempė iš savo tėvo kabineto. Atleidęs, pažvelgė piktu žvilgsniu į Katness, o tada atsisuko į mane.

"Ar viskas gerai?" Paklausiau jo, vis dar nesuprasdama, kas neseniai čia įvyko.

"Taip" Vis dar piktu balso tonu atsakė jis.

"Jūs kalbėjotės apie mane?" Paklausiau kuo švelnesniu balso tonu jo.

"Ne" Tiek atsakęs jis patraukė link lifto.

Vos lifto durys atsidarė, Zayn lyg viesulas įėjo pro jas ir kelis kartus spaudė mygtuką, lifto durims užsidarant mačiau, kaip vaikinas atsirėmė į lifto sieną ir užvertė galvą į viršų.

"Jie kalbėjosi apie tave" Tyliu balso tonu ištarė man Katness.

"Dėl ko?" Vis dar susiraukusi paklausiau jos, visiškai nieko nesuprasdama.

"Zayn supyko ant savo tėvo, kad tau duoda mažai išeiginių ir, kad tu per jas dirbi" Greitai paaiškino Katness.

Sunkiai atsidusau, perbraukdama ranka per savo plaukus. Lėtai įėjau atgal į pono Malik kabinetą, prieš tai pasibeldusi.

"Aš norėjau jūsų atsiprašyti už tokį Zayn elgesį, aš tikrai neturiu nieko blogo, prieš šį darbą" Prieidama prie pono Javadd Malik darbo stalo, ištariau.

Vyras lėtai atsisuko į mane, nuo lango pusės, o tada apėjo stalą, ir atsistojo netoli manęs, nusišypsodamas.

"Suprantu tave, Emily, Zayn kartais būną per daug agresyvus ir per daug stirpiai reaguoja į tai, ką jam pasako žmonės" Ponas Javadd Malik paaiškino man, paiimdamas mano ranką į savo delną.

"Taip" Ištariau nejaukiai, ir lėtai ištariau savo ranką iš jo gniaužtų, "tikriausiai eisiu aš toliau dirbti" Greitai pridūriau.

"Žinoma" Nusišypsodamas atsakė.

Jaučiau kylantį viduje nerimą, nuo tokio keisto pono Javadd Malik elgesio. Arba man pasirodė arba šis vyras tikrai su manimi flirtavo.

Įėjus pro namų duris, uždariau po savęs duris bei jas užrakinau. Pravėriau savo kambario duris, dėjau kelis žingsnius į vidų, padėjau rankinę ant stalo ir išėjau iš kambario. Pradėjau ieškoti Zayn, ir radau jį balkone, traukiantį baltus, mažus pagaliukus.

"Kaip tu drįsai?" Piktai jo paklausiau, stengdamasi tramdytu savo neapykantą.

"Ką drįsau?" Lyg nieko nesuprasdamas paklausė jis.

"Taip kalbėti su savo tėvu? Neturi jokios teisės už mane kalbėti" Vis dar piktu balso tonu pasakiau jam.

"Jis negali taip elgtis, Emily" Griežtu balso tonu ištarė Zayn, ir užgesino cigaretę ir praėjo pro mane į vidų.

"O tu negali kalbėti už mane, man reikia šio darbo" Braukdama ranka per plaukus atsakiau jam ir sekiau jį į virtuvę.

"Aš tik norėjau padėti" Atsakė Zayn, atsiremdamas į virtuvinę spintelę.

"Man nereikia tavo pagalbos" Sušukau nebeištvėrusi.

"Tu nežinai koks mano tėvas yra! Gyveni užsidėjusi rožinius akinius ir manai, kad šis darbas yra puikiausias visame Niujorke, bet jis nėra. Sušiktai nebekalbėk ir neik pas mane, kai tau nutiks kokia nors bėda, nes nežadu padėti tokiom savanaudėm, kaip tu" Dėjau žingsnį atgal, kai Zayn pradėjo šaukti ant manęs, tai lyg refleksas pas mane.

Norėjau jo atsiprašyti už tokį savo elgesį ir jam pasakyti, kad neesu savanaudė, bet jis nutildė mane.

"Užsičiaupk, Emily, mažiau galvok apie save" Tiek pasakęs jis praėjo pro mane.

Kelias sekundes likau stovėti vietoje, ir net nesumirksėjau, dėl jo tokio elgesio. Dabar jaučiuosi išties sutrikusi, nes jo žodžiais yra visiškai klaidingi ir man be galo keista matyti jį tokį bei vartojantį tokius jam netinkamus žodžius.