.

Tryliktas skyrius. Tesa

-Tai nuostabu! Labai jums ačiū, kad atsivežėt mane čia! - pra-
trukau dėkoti ponui Vensui, kai suėjom į liftą.
- Labai prašom, tu esi viena geriausių mano darbuotojų. Tegu
dar praktikantė, bet labai sumani. Ir dėl Dievo meilės, prašyčiau
vadinti mane Kristianu, kaip šiandien jau sakiau, - apsimestinai
griežtai pridūrė jis.
- Taip, gerai. Tai buvo labiau nei neįtikėtina, pone... Kristianai.
Kaip nuostabu klausytis visų kalbant apie elektroninę leidybą,
ypač kai pastaruoju metu ji taip populiarėja ir yra tokia patogi bei
lengvai prieinama skaitytojams. Tai svarbu, rinka tik augs... - klie-
dėjau.
- Tiesa, tiesa. Ir šįvakar mes dar truputį pagelbėjom „VanceM
leidyklai. Įsivaizduoji, kiek daug naujų klientų turėsim, kai optimi-
zuosim savo procesus, - pritarė Kristianas.
- Ei, judu du, gal jau baikit? - nusišaipė Kimberlė ir viena ranka
apkabino Kristianą. - Pakeiskim kailiukus ir užpulkim miestą! Čia
pirmas savaitgalis per galybę mėnesių, kai esam laisvi, - ir žais-
mingai patempė lūpą.
- Klausau, ponia, - nusišypsojo jai Kristianas.
Kaip smagu, kad žmonos netekęs ponas Vensas - tai yra Kris-
tianas - vėl gali būti laimingas. Per petį pažvelgiau į Trevorą ir jis
man lengvai šyptelėjo.
- Noriu ko nors išgerti, - tarė Kimberlė.
-Aš irgi, - pritarė Kristianas. - Gerai, po trisdešimties mi-
nučių visi susitinkam vestibiulyje, vairuotojas privažiuos prie
durų. Aš vaišinu pietumis!
Grįžusi į kambarį įsijungiau garbanojimo žnyples, kad susi-
tvarkyčiau plaukus. Akių vokus perbraukiau tamsiais šešėliais ir
pažvelgiau į veidrodį. Akys atrodė per ryškios, bet ne per daug.
Apvedžiau jas juodu pieštuku, švelniai parausvinau skruostus ir
ėmiausi plaukų. Mėlyna suknelė, kurią vilkėjau rytą, dabar - prie
ryškesnio makiažo ir paveltų plaukų - atrodė daug geriau. Kaip
norėčiau, kad Hardinas...
Ne, nenoriu. Nenoriu, - pakartojau sau ir įsispyriau į juodus
aukštakulnius. Dar pasičiupau mobilųjį, rankinę ir išėjau iš kam-
bario pašėlti su draugais... ar jie yra mano draugai? Nežinau, bet
panašu, kad Kimberlė - draugė, Trevoras - labai mielas. Kris-
tianas - mano viršininkas, taigi truputį kas kita.
Lifte parašiau Lendonui žinutę, kad Sietle man labai smagu.
Pasiilgau jo. Tikiuosi, kad liksim draugais, net jei su Hardinu, net
jei su Hardinu ir išsiskyrėm.
Išėjusi iš lifto prie įėjimo iškart pastebėjau tamsią Trevoro
galvą. Juodomis kelnėmis ir kreminiu megztiniu jis truputėlį man
priminė Nojų. Sekundę pasigėrėjau, koks jis gražus, ir priėjau
artyn. Išvydęs mane jis išpūtė akis ir išleido garsą - kažką tarp ko-
sulio ir spygtelėjimo. Nesusilaukiau nesusijuokusi iš jo paraudusių
skruostų.
- Atrodai... atrodai žavingai, - ištarė Trevoras.
- Ačiū, - nusišypsojusi atsakiau. - Tu irgi atrodai neprastai.
- Ačiū, - sumurmėjo jis, o skruostai dar patamsėjo. Keista
matyti jį tokį sutrikusį. Paprastai jis ramus ir susikaupęs.
- Štai kur jie! - išgirdau Kimberlės balsą.
- Ei, Kim! - atsakiau ir pamojavau ranka, lyg vyčiau šalin
kokią nors viziją.
O Kimberlė atrodė stulbinamai. Raudona suknelė su sukryžiuo-
tomis petnešėlėmis per sprindį nesiekė kelių. Trumpi šviesūs plaukai
susegti aukštyn. Ji atrodė seksualiai ir klasiškai tuo pat metu.
-Jaučiu, kad visą naktį teks kovoti su kitais vyrais, - mirktelėjo
Kristianas Trevorui ir abu nusikvatojo eidami paskui mus šaligatviu.
Kristiano nurodymu automobilis nuvežė mus į puikų jūrų gė-
rybių restoraną. Paragavau nepaprastai gardžių lašišos ir krabų
pyragaičių, o Kristianas papasakojo mums visiems visokiausių
linksmų istorijų iš savo leidyklos gyvenimo Niujorke. Buvo labai
linksma, Trevoras ir Kimberlė visą laiką jį erzino, kadangi Kris-
tianas turi nepaprastai gerą humoro jausmą. Apie viską.
Po pietų automobilis dar truputį pavėžėjo mus iki stiklinio
trijų aukšto pastato. Per langus pamačiau šimtus šviečiančių lem-
pučių ir jų šviesoje judančius kūnus. Visa tai sudarė žavingą šviesų
ir šešėlių paveikslą iš rankų ir kūnų. Pagal mano įsivaizdavimą
klubas ir turėtų atrodyti beveik taip, tik šis buvo gerokai didesnis
ir žmonių jame daug daugiau.
Kai išlipom, Kimberlė čiupo man už rankos.
- Rytoj lėksim į jaukesnę vietelę, o čia atėjom todėl, kad kai kas
panoro iš konferencijos, - nusijuokė.
Labai aukštas durų apsaugininkas rankose laikė užrašinę ir
kruopščiai kontroliavo įėjimą. Eilė laukiančiųjų driekėsi per visą
šaligatvį ir užsuko už gatvės kampo.
- Ar mums reikės ilgai laukti? - paklausiau Trevoro.
- Tikrai ne, - nusijuokė jis. - Ponas Vensas niekada nelaukia.
Netrukus supratau, ką jis norėjo pasakyti. Kristianas kažką pa-
šnibždėjo tvarkdariui ir didysis žmogus tuoj pat atitraukė juostą,
kad nedelsdami galėtume įeiti. Patekusi į didžiulę pridūmintą
erdvę truputį apsvaigau nuo muzikos bumbsėjimo ir blykčiojančių
šviesų. Ko gero, niekada nesuprasiu, kodėl žmonės susimoka, kad
įskaustų galva, kad prisikvėpuotų dirbtinių dūmų, kad visą vakarą
trintųsi tarp nepažįstamųjų.
Mergina trumpa suknele palydėjo mus į viršų, į nedidelį kam-
barėlį su plonomis užuolaidomis vietoj sienų. Jame stovėjo dvi so-
futės ir staliukas.
- Tesa, čia vipų dalis, - tarė Kimberlė pastebėjusi, kad smalsiai
dairausi.
-Aišku, - teatsakiau ir, sekdama jų pavyzdžiu, atsisėdau ant
sofos.
- Ką mėgsti gerti? - paklausė Trevoras.
- Aš nemėgstu gerti, - atsakiau.
- Aš irgi. Šiaip patinka vynas, bet nesu didelis gėrėjas.
- Na jau ne, Tesa, šiandien tu gersi. Tau reikia! - garsiai pa-
reiškė Kimberlė.
- Aš... - pradėjau.
- Jai „Seksą paplūdimyje“, man irgi, - pasakė Kimberlė mer-
ginai.
Mūsų palydovė linktelėjo. Kristianas užsisakė gėrimo, kurio
pavadinimą girdėjau pirmą kartą, o Trevoras - taurę raudonojo
vyno. Niekas nė nepaklausė, ar aš jau pilnametė. Gal atrodžiau vy-
resnė, nei esu, gal Kristianas puikiai pažįstamas ir niekas neklau-
sinėja, kad neerzintų jo draugijos.
Neįsivaizdavau, kas yra „Seksas paplūdimyje“, bet nenorėjau
pasirodyti tamsuolė. Sugrįžusi mergina ištiesė man aukštą taurę,
papuoštą ananaso griežinėliu ir mažutėliu rausvu skėtuku. Padė-
kojau jai ir nelaukdama siurbtelėjau per šiaudelį. Iš tikrųjų buvo
labai skanu, saldu, bet nurijusi pajutau ir šiokį tokį aitrumą.
- Gerai? - paklausė Kim.
Linktelėjau ir siurbtelėjau dar didesnį gurkšnį.