.

Septynioliktas skyrius. Hardinas

Mano mintys šėliojo, žinojau, kad blogai darau, bet nepajėgiau
tvardytis. Privalėjau ją turėti - juk ji man įsakė arba išeiti, arba
ją išdulkinti. Jei toks pasirinkimas - negalėjau išeiti. Jos žodžiai
skambėjo labai natūraliai, labai keistai... bet labai aistringai.
Mažos rankutės nuslydo atsegti mano džinsų. Kai diržas nu-
krito žemyn, papurčiau galvą. Nepajėgiau aiškiai mąstyti, nepa-
jėgiau logiškai mąstyti. Troškau jos, buvau visiškai apsvaigęs nuo
šios paprastai mielos, o dabar pašėlusios moters, kurią mylėjau
labiau, nei galiu ištvert.
- Palauk, - vėl pasakiau, iš tikrųjų nelabai norėdamas, kad ji
liautųsi. Bet geroji mano pusė norėjo bent šiek tiek pakovoti, kad
palengvintų kaltės jausmą.
- Ne... nelauksiu. Ir taip ilgai laukiau, - švelniai ir pašaipiai
atsakė ji, nutraukdama mano apatinius, o tada suspaudė mane ran-
komis.
- Tesa, varyk...
- Gera mintis. Varyk. Tesa.
Negalėjau jos sulaikyti. Net jei būčiau norėjęs. Jai reikėjo šito,
reikėjo manęs. Girta ar blaivi - aš per didelis savanaudis, kad atsi-
sakyčiau to, jei tai vienintelis būdas, kad ji manęs norėtų.
Tesa atsiklaupė priešais ir paėmė mane į burną. Pažvelgiau
žemyn į ją, ji mirkčiodama žiūrėjo į mane. Po galais, ji atrodo kaip
angelas ir velnias viename, labai miela ir žiauriai pasileidusi, kai
šitaip liežuviu mane liečia, čiulpia, laižo. Tesa minutei nustojo
žaisti su manimi burna ir šypsodama paklausė:
- Ar tau patinka, kai taip darau?
Jai tai ištarus, beveik baigiau. Linktelėjau nepajėgdamas ištarti
nė garso, o ji vėl apžiojo mane, įtraukė skruostus ir dar stipriau
truktelėjo, dar daugiau manęs įtraukė į savo švelnią burną. Neno-
rėjau jos sulaikyti, bet norėjau ją liesti. Norėjau ją jausti.
- Užteks, - paprašiau ir suėmęs už peties švelniai ją atstūmiau.
Ji papurtė galvą ir pradėjo mane kankinti pavojingu greičiu kil-
nodama galvą aukštyn žemyn. - Tesa... - suvaitojau, bet vos pa-
jutau, kaip ji susijuokė, mane supurtė stiprus virpulys. Laimė, ji
liovėsi man dar nespėjus išsilieti jai į burną.
- Tu labai skanus, - nusišypsojo ir ranka nusišluostė pabrin-
kusias lūpas.
- Velnias, iš kur išmokai taip dirbti burna? - paklausiau, jai at-
sistojus.
- Nežinau... jau seniai apie tai galvojau. Tik neturėjau kiaušų
pripažinti, - atsakė ji ir nuėjo prie lovos.
Vos nesusijuokiau iš „kiaušų“. Visai nepanašu į Tesą, bet
šiąnakt ji įkaitusi ir pati tai žino. Buvo matyti, kad jai patinka, jog
visiškai priklausau nuo jos begalinės malonės.
Jos vilkima suknelė galėjo palaužti bet kurį vyrą. Tai seksua-
liausia, ką mačiau gyvenime - audinys švelniai gaubė kiekvieną
kūno linkį, kiekvieną nepriekaištingo kūno įdubą. Taip, bet dabar
ji nusitraukė ją per galvą, žaismingai mane erzindama. Tikrai pa-
jutau, kad išvydusios jos kūną mano akys iššoko iš kaktos. Balti
liemenėlės nėriniai vos laikė putlias jos krūtis, o tokios pat kel-
naitės, nuslinkusios į vieną šoną, atidengė švelnią odą tarp šlaunų
trikampio. Jai patikdavo, kai ten bučiuodavau, nors žinojau, kad
drovisi dėl plonos, beveik permatomos baltos savo odos raukšlių.
Nesuvokiau, kodėl. Man ji tobula, skirtoji, ir viskas.
- Dabar tavo eilė, - nusišypsojo Tesa ir kulnais pabarbenusi
lovą klestelėjo aukštielninka ant čiužinio.
Apie tai svajojau nuo tos dienos, kai ji mane paliko. Nemaniau,
kad kada nors dar gali tai nutikti, o štai dabar tai vyksta. Žinau,
kad turėsiu įsiminti kiekvieną smulkmeną, nes tikriausiai daugiau
to nenutiks.
Turbūt ilgokai lūkuriavau, nes ji kilstelėjo galvą ir nustebusi iš-
rietė antakį.
- Ar man pačiai pradėti? - paerzino
Dieve, šiandien ji nepasotinama. Užuot atsakęs, prisidėjau prie
jos. Įsitaisiau ant lovos šalia jos kojų, o ji nekantriai truktelėjo kel-
naites. Atitraukiau jos rankas ir pats jas numoviau.
- Labai tavęs pasiilgau, - pasakiau, bet ji įsikibo man į plaukus
ir pritraukė mano veidą ten, kur norėjo, kad jis būtų. Papurčiau
galvą, bet pasidaviau ir prispaudžiau lūpas prie jos. Tesa inkštė
ir rangėsi po mano liežuviu, o aš buvau neapsakomai atidus jos
jautriajai vietelei. Žinau, kad jai tai patinka. Prisimenu, kai pirmą
kartą ją taip paliečiau, ji paklausė: „Kas tai buvo?“ Jos nekaltybė
man buvo ir tebėra labiausiai jaudinantis dalykas.
- Dieve mano, Hardinai, - suvaitojo ji.
Ilgėjausi šito. Kitą kartą būčiau ką nors leptelėjęs, kad ji su-
drėkusi, pasirengusi, bet dabar negalėjau rasti žodžių. Buvau už-
valdytas jos leidžiamų garsų, o ji iš malonumo, kurį jai suteikiau,
gniaužė paklodę. Vienu pirštu įslydau į ją, o ji inkščiojo su kiek-
vienu mano judesiu.
- Dar, Hardinai, prašau, dar, - maldavo ji, ir aš dariau tai, ko
ji norėjo.
Dar kartą apsukau abu pirštus ir pavirpinau joje, paskui iš-
traukiau ir įkišau liežuvį. Pajutau, kad jos kojos įsitempė kaip
visada, kai priartėdavo prie viršūnės. Atšlijau, kad pamatyčiau,
kaip mano pirštai juda joje, o ji sušuko - tikrai sušuko mano
vardą, - sutirpdama mano rankose. Žiūrėjau į ją, įsiminiau kiek-
vieną smulkmeną, kaip jos akys palaimingai užsimerkė, kaip
jos lūpos išsirietė į tobulą „O“, kaip jos krūtinė ir skruostai nu-
raudo pasiekus orgazmą. Myliu ją. Po velnių, aš tikrai myliu ją.
Nesusivaldžiau ir jai baigus įsikišau pirštus sau į burną. Ji labai
skani. Tikiuosi, prisiminsiu tai, kai ji vėl mane paliks.
Greitai besikilnojanti jos krūtinė išblaškė mane, ir Tesa staiga
atsimerkė. Gražiame jos veide švietė plati šypsena. Nesusilaikiau
ir nusišypsojau, kai ji pirštu prisitraukė mane, kad kažką pasakytų.
- Turi prezervatyvą? - gašliai paklausė, kai palinkau prie jos.
- Taip, - atsakiau. Su šypsena pašnairavau tikėdamasis, kad ji
labai to nesureikšmins. - Tiesiog įprotis, - pasiaiškinau.
- Nesvarbu, - sumurmėjo ji ir pažvelgė į mano džinsus, gu-
linčius ant grindų. Atsisėdusi pasiėmė juos ir išvertė visas kišenes,
kol rado, ko ieškojo.
Nenuleisdamas žvilgsnio nuo jos, nenoriai paėmiau blizgantį
paketėlį.
- Ar tikrai? - paklausiau gal dvidešimtą kartą.
- Tikrai. Ir jei dar kartą paklausi, su tavo prezervatyvu nueisiu
į Trevoro kambarį, - pagrasino.
Nuleidau akis. Šiąnakt ji negailestinga, bet neįsivaizduoju jos
su kuo nors kitu, tik su savim. Gal todėl, kad mane tai pribaigtų.
Širdis ėmė daužytis pagalvojus, kad ji galėjo būti kartu su tuo caca
Nojum, kraujas užvirė, susierzinau.
- Daryk kaip visada, jis... - prašneko Tesa, bet uždengęs delnu
burną nutildžiau ją.
- Nebandyk baigti, - suniurnėjau ir pajutau, kaip mano delne
ji nusišypsojo.
Žinau, kad jai nereikėtų prieštarauti ir girtai dulkintis su
manim, bet atrodė, kad mums nė vienam tai nerūpėjo. Negalėjau
jos atstumti žinodamas, kad ji manęs nori, ir gal yra galimybė...
menkutė tikimybė, kad prisiminusi, kas buvo tarp mūsų, ji suteiks
man antrą progą. Atitraukiau ranką jai nuo burnos ir atplėšiau
prezervatyvą. Vos tik jį išvyniojau, Tesa užsirangė man ant kelių.
- Noriu, kad tu pirmas tai padarytum, - pareikalavo ji ir su-
ėmusi visą mano ilgį nusileido ant manęs.
Nugalėtas, bet laimingas atsidusau, jai apsivijus mane kojomis.
Tesa judėjo lėtai, ratu, tobulu ritmu. Jos figūra, nuostabiai apvalūs
klubai, jai ėmus joti ant manęs, hipnotizavo ir buvo pašėlusiai gei-
dulingi. Žinojau, kad ilgai neištversiu, per ilgai badavau. Pasta-
ruoju metu pasitenkinimą patirdavau tik įsivaizduodamas ją šalia.
- Kalbėkis su manim, Hardinai, kalbėkis, kaip visada dary-
li avai, - suinkštė ji ir apsivijusi rankomis mano kaklą prisitraukė
mane artyn. Man nepatiko, kaip ji ištarė „visada* - lyg visa tai būtų
buvę labai seniai.
Kilstelėjau šiek nuo lovos, kad švelniai atliepčiau jos judesius,
ir paliečiau jos ausį.
- Tau patinka, kai kalbu nešvankybes, ką? - įkvėpiau, o ji su-
dejavo. - Atsakyk, - paliepiau ir ji linktelėjo sakydama taip. -
Žinau, kad patinka, tu tik vaidini nekaltutę, bet aš geriau žinau. -
Įsisiurbiau jai į kaklą.
Nebesivaldžiau ir ėmiau godžiai čiulpti jos odą; garantuotai
liks mėlynė. Kad pamatytų tas suskis Trevoras. Kad visi matytų.
- Juk žinai, kad aš vienintelis galiu priversti tave taip jaustis...
žinai, kad daugiau niekas neprivers tavęs vaitoti, kaip aš... niekas
nežino, kaip reikia tave liesti, - kalbėjau siekdamas žemyn, ten,
kur susijungė mudviejų kūnai. Tesa buvo įmirkusi, mano pirštai
lengvai slydo drėgme.
- O Dieve... - sumurkė ji.
- Tesa, pasakyk, kad aš vienintelis, - smarkiau patryniau jos
jautrią vietą ir pasistūmiau šlaunimis, kad patekčiau į ją, kol ji pati
tebejuda.
- Tu toks, - pakartojo ir užvertė akis. Ji visiškai atsidavė aistrai,
aš jai irgi pasidaviau.
- Koks?
Norėjau, kad ji tai pasakytų, net jei tai ir melas. Mane gąsdino
mano neviltis dėl jos, o ji suspiegė, kai dūriau jai smarkiau negu
bet kada. Pirštais sugniaužiau putlias jos šlaunis. Norėjau, kad ji
mane jaustų, jaustų mane visą, kad mylėtų mane taip, kaip noriu. Ji
yra mano, aš esu jos. Švelni jos oda blizgėjo nuo prakaito, ji atrodė
beprotiškai nuostabi. Jos krūtys judėjo ritmiškai pagal mane, o
akys buvo užmerktos.
-Tu esi vienintelis... Hardinai... vienintelis... - kalbėjo ji, o aš
žiūrėjau, kaip ji kandžioja savo lūpą, tada paliečia savo veidą, o
paskui mano.
Žiūrėjau, kaip ji visiškai po manimi atsivėrė... tai taip nuostabu.
Ji viską padarė velniškai tobulai. Jos žodžiai buvo viskas, ko man
reikėjo, kad atsipalaiduočiau, jos nagai draskė man nugarą. Šis
skausmas man patiko, man patiko mudviejų aistra. Atsilošiau
kartu su ja, kad pailsėtų man ant kelių ir galėtų judėti toliau. Ran-
komis apkabinau ją per nugarą, o kai kilstelėjau kojas nuo lovos, ji
nuleido galvą man ant peties. Mano bičas judėjo joje pirmyn atgal
lygiais judesiais, ir riaumodamas jos vardą išsiliejau į prezervatyvą.
Atsiguliau tebelaikydamas ją glėbyje. Kai pirštais perbraukiau
jai per kaktą ir nubraukiau suprakaitavusius plaukus nuo veido,
Tesa atsiduso. Jos krūtinė kilnojosi aukštyn žemyn, aukštyn žemyn,
ir ramino mane.
- Myliu tave, - pasakiau stengdamasis žiūrėti jai į veidą, bet ji
nusisuko ir šiurkščiai palietė mano lūpas pirštu.
- Ššššš...
- Negaliu taip paprastai ššš... - apsukau ją ir švelniai pa-
sakiau, - mums reikia pasikalbėti.
- Miegam... po trijų valandų keltis... miegam... - sumurmėjo ji
ir apkabino mane per juosmenį.
Tesos glėbyje jaučiausi daug geriau nei ką tik su ja mylėdamasis,
o mintis miegoti vienoje lovoje jaudino - tai buvo taip seniai.
- Gerai, - pasakiau ir pabučiavau jai į kaktą. Tesa lengvai
krūptelėjo, bet žinojau, kad yra pernelyg išsekusi ir su manim ne-
kovos. - Myliu tave, - pakartojau, bet kai ji nieko neatsakė, nura-
minau save nutaręs, kad jau užmigo.
Mūsų santykiai ar tai, kas nutiko, per vieną naktį visiškai ap-
sivertė. Aš staiga tapau viskuo, kuo bijojau būti, o ji visiškai mane
užvaldė. Ji galėjo paversti mane laimingiausiu vyru žemėje arba
vienu žodžiu sužlugdyti.