Deimantas purve(Baigta, nereadaguota)

7.Žaidimas prasideda

Pow Maikas.

-Kas čia?

-Tavo pinigai.-Numečiau ant stalo kaladę dolerių.-Aš pasitraukiu.

-Kaip suprast? Maikai nedaryk klaidos, ar bent įsivaizduoji kokie pinigai sukasi?

-Klaida buvo sutikti su jūsų pasiūlymu, o pinigai man nerūpi.-Apsisukau ir jau norėjau išeiti kaip jis vėl prakalbo.

-Palauk!.-Tai mane privertė vėl atsisukti.-Kiek nori? Padvigubinsiu kainą, duosiu kiek tik paprašysi.

-Aš pasakiau viskas, daugiau manes čia nebus.-Vėl norėjau išeiti.

-Ir kas tokio nutiko? Praradai įgudžius? Paprašiau darbo kurį darei tūkstančius kartų.-Išsitraukė iš kišenės cigaretę.-Sunku suvilioti kvailą mergiūkštę!.

-Ta kvaila mergiūkštė, nori prisidėti prie mūsų verslo, kaip tu galvoji ką man jei atsakyti? Kad bandom nuversti jos tėvą?
Tu šito nori?!.-Pakėliau toną.

-Maikai, čia jug puiki žinia.-Išsišiepė iki ausų.-Tai tik įrodo, kad ji pereina į mūsų pusę ir tu mano drauge privalai šituo pasinaudoti, Maikai maldauju nemesk pusės padaryto darbo, pasistenk jog ji nesužinotų apie mūsų tikruosius kėslus.

-Aš sakiau mano darbas baiktas.-Numečiau raktus ant stalo nuo mūsų bendro namo.-Viso gero pone Gregorai.

-Tu negali pasitraukti! Pagalvok apie savo tėvą!

Po šių žodžių viduje sukilo audra, pats to nenorėdamas puoliau Gregorą, kuris sėdėjo ant savo kėdės. Aš jį paėmiau už marškinių apykaklės.

-Nedrįsk minėti mano tėvo!.

-Maikai, atsipalaiduok po šio darbelio gyvenime taves nieko neprašįsiu.-Jaučiau kaip jis išsigando, aš jį paleidau.-O tuo tarpu tu, po viso reikalo galėsi grįšti į Niujorką ir sumokėti ne tik už tėvo gydimą, bet ir įkurti taip svajotą savo firmą.

Jis teisus man begalo reikalingi pinigai tėvo gydimui, mama su juo išsiskyrė prieš keliarius metus, tuomet jis sunkiai susirgo, o mama jo tiesiog nekenčia neduoda nė cento gydimui, ji tik ir laukia, kad jis numirtų. Velniop viską.

-Gerai.-Nuleidau akis.-Padarom tai, bet po viso šito tu pamirši mano numerį ir viską ką žinai apie mane, sutarta?.

-Žodis Maikai, žinai, kad savo žodžio laikausi.

-Ir dar vienas dalykas, tu padvigubinsi sumą.-Nenuleidau žvilgsnio nuo jo akių.

-Sutarta.

Mes abu paspaudėm vienas kitam ranką.

Pow Andžela.

Keista Maiko šiandien nebuvo koledže, įdomu kodėl? Gal stengiasi išvengti mūsų pokalbio apie mano prisijungimą?
Jei taip, tai iš karto sakau, kad nepavyks.
Bet kokiu atveju gausiu tai ko noriu norės jis to ar ne.
Kaip keista sėdėti suole be jo, vis dėl to jau pripratau prie jo nesąmonių ir nuolatinio erzinimo. Kartais net gi pagalvoju jog Maikas geresnis mano draugas nei Simona. Su ja kartais persimetam keliais žodžiais, nežinau kodėl mūsų bendravimas taip pablogėjo, gal dėl išsiskyriusių interesų? Gal tiesiog mums su ja sunku pasidarė rasti bendrą kalbą?

Žingsniuoju keliu namo iš koledžo, nuleidusi galvą esu labai susitelkusi į savo mintis vis galvoju apie tai kas bus ir kitus nereikšmingus dalykus.
Taip skendau mintyse ,kad net eidama per gatvę nepastebėjau mašinos iš šono.
Nė nespėjau sureaguti kaip mano kūną apėma didžiulis skausmas. Jaučiau kaip nukrentu ant šalto esfalto, per ausis pradeda eiti cypentis garsas. Aplink viskas aptemo, bet sąmonės nepraradau.
Prieš save pamačiau kažkieno kojas, greičiausiai vairuotojo kuris mane partrenkė. Iš batų galiu spresti jog tai vyriškis.