Deimantas purve(Baigta, nereadaguota)

14.N

Nežinau kodėl, bet greta saves jaučiu tuštumą lyg ten nieko nebūtų, nesąmonė jug Maikas šalia guli, o gal iš tiesų jo nėra čia su manimi?
Kaip aš tyngiu atmerkti akis, dar taip anksti, vos švist pradėjo, girdžiu kaip už lango lyja lietus ir staiga mane iš miego išmuša griaustinio garsas, jau norėjau prisiglausti prie Maiko, bet kitoje lovos pusėje jo iš ties neradau, kur jis dingo?
Aš pramerkiau akis ir apsižvalgiau aplink kambarį, jo nė pėdsako, vakar išmėtytų drabužių nebuvo, Maikas greičiausiai savuosius apsirengė, o štai mano gražiai sudėjo ant greta prie lovos stovinčios kėdės.
Užsimečiau chalatą ir išėjau iš kambario, po vakarykštės nakties stipriai skauda papilvę tad susirasiu kokių nors vaistų nuo skausmo, o ir tuo pačiu paieškosiu Maiko.
Nuėjau į virtuvę išgėriau vaistų ir pradėjau žvalgytis po visą butą.

-Maikai!

Šaukiau jį, bet niekas neatsakė.Po kelių minučių supratau, kad jis kažkur išėjo, tokiu atveju aš jam paskambinsiu.
Kelintą kart skambinu, bet niekas nekelia ragelio, mano galvoje pradėjo suktis įvairios mintys, o jei jis mane paliko? O kas, jei jam kažkas nutiko? Ne...Maikui viskas gerai ir jis tuoj sugrįš, kitaip ir būt negali, nes jei jam kas nors nutiks išeisiu iš proto, aš jį taip stipriai myliu, labiau nei savo gyvenimą.
Sėdžiu virtuvei ir su nekantrumu jo laukiu, nu kur jis taip ilgai? Per jį nei valgyt, nei gert nenoriu.
Praėjo keliatas valandų, o aš vis dar ten pat sėdžiu ir žvilgčioju į savo mobilųjį, gal atskambins. Logiškai mąstant jam nereikia nei į darbą, nei kur nors kitur, į parduotuvę taip pat keliatos valandų nereikia ypač tokiems kaip Maikui.
Velniop einu į svetainę pažiūrėsiu televizorių, nes kitaip tikrai išsikraustysiu iš proto.
Atsisėdau ant sofos ir pradėjau žiūrėti visokias laidas ir taip visą likusią dieną iki vakaro, po to aš užmigau su telefonu rankose.
Net sapnuose neradau ramybės.
Po kažkurio laiko mane prikėlė rankenos garsas kažkas įėjo pro duris, aš žinoma nieko nelaukusi pakilau nuo sofos ir nuėjau pažiūrėti, prieš save išvydau girtą Maiką, taprasme tokio jo seniai nemačiau.

-Kur tu buvai?.-Susidėjau rankas ant krūtinės.

Jis praėjo pro mane lyg manes nė nebūtų, jo plaukai buvo visiškai susivėlę ir apskritai jis atrodė tragiškai, visas atsiduoda viskiu, jo rankose dar viena alkocholio bonka. Jis nuėjo į virtuvę ir pradėjo žiūrėti kažkur pro langą į tolį.

-Liaukis!.-Atėmiau iš jo butelį kai jis norėjo atsigerti.-Kodėl neatsiliepiai kai skambinau?.

Maikas nė žodžio nepratarė tik spoksojo pro langą, kas jam darosi?.

-Dar ilgai tylėsi?.-Sudrumščiau tylą.

-Kiek norėsiu.-Labai tyliai atsakė.

-Ai tai dabar taip ir bus, ką norėsiu darysiu, kiek norėsiu tylėsiu, vienu žodžiu ką norėsiu tą darysiu, gerai jei tu taip nori.

Apsisukau ir pradėjau išeidinėti iš virtuvės.

-Ką tu darai?.-Vos pasuko galvą į mane.

-Ką noriu.-Ramiausiai atsakiau.

Jis visiškai nesureagavo ir toliau spoksojo kažkur, tuomet mano nervai neišlaikė ir aš atsisukau į jį.

-Ar tu kvailas?! Aš taves visą dieną laukiau, nei gėriau, nei valgiau galvojau jog tau kažkas nutiko, o tu grįžti greičiausiai iš kokios nors kekšės ir mane visiškai ignoruoji!

-Ką tu kalbi?.-Šį kartą jis atsisuko veidu į mane.-Tu galvoji, kad aš tau neištikimas?

-O ką man daugiau galvoti?! Į skambučius neatsakai, ryte taves nerandu šalia, į darbą tau nereikia, grįžti visas girtas, ką siūlai galvoti!

-"Ką siūlai galvoti".-Dirbtinai nusijuokia.-Nori žinoti kur aš buvau?! Tai vat balandėli tau visa tiesa, buvau tėvo laidotuvėse kuris mirė dėl mano sušiktos kaltės! Patenkinta?!.