𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋

Chapter 9

!ATTENTION! Pakeičiau veikėję Oliviją į Chungha. Ok skaitykit dabar :DDDD

Ėjau į mokyklą, eidama paimiau kelis dangaus kadrus.

Tikrai gražus dangus. Ėjau ne ta pačia gatve, naudojausi google map'u. Norėjau eiti nauja gatve, nes sena labai atsibodo. Kadangi dabar jau ruduo, tad rytas vis tamsėja ir atsiranda nuostabūs ryto debesys. Greit atostogos uz savaitės labai laukiu, žinau ką veiksiu per jas ir ką darysiu.

Eidama mokyklos koridoriumi sutikau Teahyung'ą, kuris buvo su Jungkook'u, bet niekur nesimatė Yoongi ir Jimin'o. Sukaupiau visą drąsa ir priėjau prie Teahyung'o.
"Sveiki."- pasisveikinau.
Teahyung'as atsisukęs šypsojosi su savo nuolatine šypsena, jis mane apkabino aš taip pat. Na šis apkabinimas yra draugiškas, taip.
Negalvojau apie meilę ar santykius dabar.
"Kur Chungha su Rose?"- paklausė Teahyung.
"Nežinau, bet pastebėjai? Chungha labai daug draugauja su Rose, matyt padariau gerą paslaugą jei."- Atsidarius kuprinę tariau.
Teahyung'as linktelėjo ir pasakė "mhm".
"Be to, ka veiksi per atostogas?"- išsitraukiau savo testų lapus.
"Turbūt busiu su savo broliais."- trūkčiojo petimis jis.
"Mmmm, o nenorėsi išeiti kada su manimi pasivaikščioti?"- liudnai paklausiau.
"Pagalvosiu"-

Ahh, kai jis šypsosi man norisi jo žandus paliesti. Stebėjau jo veidą, jis ieškojo kažko savo spintelėje. Staiga jis atsisuko į mane ir mūsų žvilgsniai susitiko, aš greitai nusisukau ir užsidengiau veidą.
"Kažko išsigandai?"- pašaipiai paklausė jis.
"Tavęs"- taip pat pašaipiai atsakiau.
"Ar aš baisus?"- truputį liūdnesniu balsu prakalbo jis.
Na tiesa ta, kad tu toks mielas ir gražus. Ir ką aš šneku dabar?
"Aš juokauju."- linksmeniu veidu pasakiau....

Buvom valgykloje, šalia manes atsisėdo Rose ir Chungha, o prieš mus sėdėjo Teahyung'as su Jungkook'u. Man kažko trūksta, ah taip Yoongi ir Jimin, jų nėra. Na man tai net į gerą pusę, kol Teahyung'as šalia, Jungkook'as man nepakenks. Atsidūsdama pasėmiau sau arbatos, kuri stovėjo ant stalo.
"Ką čia veikia šitas grybas?"- rodė į Jungkook'ą ir sarkastiškai nusišypsojo.
"Tu tikrai trenkta esi"- Jis atgal sarkastiškai nusišypsojo. Jie abudu kariavo žodžiais, o mes tiesiog gėrėm arbatą ir žvengėme.

Matematika, po skambučio į klasę atėjau paskutinė. Teahyung'as jau sėdėjo ir dėjosi knygas ant stalo, tuo tarpu aš atsisėdau šalia jo ir pasikabinau kuprinę. Pasidėjus knygas ant stalo, tuo pačiu atėjo ir mokytoja. buvau per daug užsiemusi kalbėtis su Teahyung'u, kuris man trukdė.
"Ei, aš nesuprantu šitos užduoties prašau padėk"- tyliai sušnabždėjo jis. Aš parodžiau jo sąsiuvinyje užduotį ir padėjau jam suprast. Kol jis rašė užduotį, mano akys nuslinko ties jo veidu.
Kodėl aš į jį vis žiūriu?! Negalėjau atitraukti akių nuo jo. Jo rimtas veidas, buvo pasaka man.
Nu apsiramink Gvena!!! Aš papurčiau galva, kad nebegalvočiau apie tai.
"Kas ar blogai sprendžiu uždavinį?"- atsisuko į mane jis.
"Ne, tiesiog mane blaško mano mintys ir tiek."- atsakiau ir atsiverčiau savo sąsiuvinį.
"PAGALIAU SUPRATAU!"-

Jis sušaukė ir visi į atsisuko.
"Oh, atsiprašau."- jis nusilenkė ir atsisėdo į savo vietą. Aš juokiausi, nes jis atrodė juokingai taip sušaukęs.
Skambutis, mes su Teahyung'u išėjome iš klasės ir nukeliavome iki Chungh'os ir Rose's. Na šį kartą jos buvo pernelyg artimesnės nei praitą kartą, jos apsikabino ir atsisuko į mus. Jos iškart nutolo no vienos kitos.
"Ką jūs čia darėte?"- įtartinai paklausiau.
"Na mes apsikabinome kaip draugės, Rose turi išvykti šiandien iš mokyklos, tai atsisveikinau."- mikčiojo ji. Niekad nežinojau, kad Chungha gali mikčioti žodžiais. Ah koks skirtumas dabar.

Laukiau autobuso, labai tingėjau pareiti namo žinodama, kad man reikės tvarkytis.
Parvažiavus namo, ėmiausi darbo. Sutvarkiau pirmiausia savo kambarį, o poto visus kitus. Mano namas gan mažas, dar gyvenu su tėvų lėšomis, bet nežinia, kai jie pasibaigs, turėsiu ieškotis darbo. Dirbti aš noro neturėjau, visada galvodavau kad turėsiu vyrą už kurio ištekėsiu ir sukursiu šeima, nedirbsiu bet darysiu namų ruošą.
Mano mintis prasklaidė skambutis į duris, priėjus prie durų atrakinau ir išplėčiau akis.
"Teahyung?"- nustebusiu balsu tariau.
"Labas, gal gali padėti su matematika?"- su mielomis akimis prakalbo jis. Ilgai mąsčiau ar jį įleisti, geras dalykas kad mano kambariai yra sutvarkyti, bent neturėsiu gėdos. Aš jį įleidau ir parodžiau kur atsisėsti.
"Tau namas tikrai jaukus."- jis iš lėto nusišypsojo.
Jau 20 minučių bandžiau jam paaiškinti tą pačią temą, bet jis vistiek nesupranta.
"PASIDUODU"- surėkiau ir atsidūsau.
"Tu per kvailas suprasti šį uždavinį, tiesiog pradėkime kitą."- ramei prakalbau.
"Kuo mane pavadinai?"- jis staiga pradėjo kutenti mane ir negalėjau nustoti juoktis. Staiga nukritau ant žemės taip pat ir Teahyung'as, bet jis buvo virš manęs. Mes ilgai taip gulėjome ir žiūrėjome į vienas kitą.
"Tai gal pasitrauksi?"- nedrąsiai tariau. Na aš labai esu nedrąsi, ypač tokiuose dalykuose.
"Nenoriu."- tyliau prakalbejo jis.
"Jei nepasitrauksi stumsiu."- sarkastiškai pasakiau jam.
"Nu tai patrauk mane."
Nuo jo tokių žodžiu jau nebežinojau ką sakyt, tad pradėjau stumti jį savo rankomis į jo krūtinėje. Jis stiprus, mano stumimas buvo bereikšmis, nusprendžiau pasiduoti.
Jis atsitojo ir padėjo man atsikelti, staiga jis mane prisitraukė šalia savęs.
"Ką tu da-darai?"- pradėjau mikčioti.
"Tu šilta, o man šalta."- jis sušnabždėjo man į ausį ir pajaučiau kaip šalti širpuliukai prabėgo pro mano kūną. Pasidariau kaip raudonas pomidoras ir tiesiog pasislėpiau atsirėmus į jo krūtinę.

Ar tai šitas jausmas būti įsimylejus.....?