𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋

Chapter 13

Ši diena man skausmingiausia.
Praleidau dvi pamokas, nes užsimiegojau ir turėjau greitai susiruošti į mokyklą. Mokykloje jau manęs laukė Teahyung'as, rose ir Chungha. Įėję į pamoką su Teahyung'u, kaip visada atsisėdome gale ir pasiruošėme pamokai. Po skambučio netikėtai įėjo man nematyta mergina, o poto ir mokytoja. "Mokiniai, susipažinkite su Do Ae Mi" mergina linktelėjo taip pasisveikydama. Ai, dar viena naujokė, nieko naujo. Atsisukau vėl į Teahyung'ą, jis atrodė išbalęs. "Teahyu-" man nespėjus pabaigti sakyti jo vardo, jis atsistojo ir ėjo link klasės durų. Kas jam atsitiko? Jis sėkmingai mokytojai nematant išėjo iš klasės, atsisukus atgal į naujokės pusę, ji žiūrėjo į Teahyung'ą jam išeinant.

Buvau prie spintelės ir ėmiausi kalbos knygų, kai man prieš nosį išdygo Chungha su Rose. Jos žiūrėjo į mane su baime. "Na, kas vyksta?" sukryžiavau rankas ir pasiruošiau klausytis. "Mes-"
"Mes pora." nedrąsiai tarė Chungha. Kelias minutes mes stovėjome kaip medžiai, na tiksliau aš stovėjau kaip medis. Su kuo pora?
Kas čia vyksta? Kaip tai įmanoma? Galvojau jos nedomino meilė?
Papurčiau galvą, bandydama pamiršti tuos klausymus. "Su kuom....?" neužtikrintai prakalbau. Chungha bandė ieškoti tinkamų žodzių, bet prakalbo Rose. "Su manimi." ji virpėdamu balsu sumurmėjo. Išpūčiau akis ir išsižiojau. Trenkiau su ranka sau į galva ir nusišypsojau. Rose ir Chungha žiūrėjo į mane kaip į durnę. "Sveikinu, jūs tinkate viena kitai." žaismingai tariau ir apkabinau jas abi.

Teahyung (POV)
Nemaniau, kad ši diena ateis, kai vėl ją pamatysiu.
Do Ae Mi buvo mano mergina, ankščiau bendravome vidurinėje mokykloje. Ji buvo man viskas tačiau, kai baigiau vidurinę Busan'e, man teko išsikraustyti į Seoul ir palikti ją vieną, kad pradėčiau koledžą. Ir štai ji dabar po 3 metų, atsirado prieš mane. Nežinau, kaip man reikės tai paaiškyti Gvenai. Myliu ją labai, nenoriu jos palikti ar įskaudinti. Staiga pajaučiau kaip kažkas padėjo ranką man ant peties. Atsisukus išvydau Do Ae Mi. Ji šiltai šypsojosi ir laikė man už peties. "Seniai nesimatėm, Teahyung." ji tai pasakius nuleido savo ranką nuo mano peties. Tylėjau, nebežinojau kaip jai paaiškyti mūsų santykius su Gvena.
"Klausyk, aš jau pamiršau apie praeitį, gal ir tu pamiršk mūsų senus santykius?" šaltai tariau. Tačiau ji vistiek nenustojo šypsotis. "Mes galime pradėti viską nuo pradžiu tarkim, likime kol kas draugais." ji apsikabino man už kaklo ir trynė su ranka į mano plaukus.

Gvenos (POV)
Visą pertrauką ieškojau Teahyung'o, bet niekur jo nesimatė. Nusprendžiau paieškoti lauke. Išėjus iš koledžo, ėjau link artimiausio parko, tikėjausi kad jis bus čia. Sustojau, pasislėpiau už medžio ir stebėjau suoliuką kuriame sėdėjo Teahyung'as ir naujokė. Ar jis ją pažįsta? Kodėl jis man nieko apie ją nepasakojo?
Manyje kilo pyktis, kurio iki dabar nesuprantu. Stebėjau kaip jie kalbėjosi ir juokėsi lyg būtų kokia miela pora. Negalėjau daugiau žiūrėti, jaučiau kaip ašaros rieda man pro žandus. Apsisukau ir nubėgau atgal į koledžą.

Gulėjau lovoje... Buvau apsikabinusi pagalvę ir galvojau apie tą įvykį parke. O varge, dar viena bemiegė naktelė, šaunu. Gal jie tik draugai? Turbūt taip. Bandžiau kiek galėdama pozityviai mąstyti, bet nepavyko.
Pyktis ir liūdesys buvo susimaišęs manyje, nuėjau iki dušo ir nusprendžiau išsimaudyti. Išsimaudžiusi buvau visiškai atsipalaidavusi ir nejaučiau nei pykčio, nei liūdesio, kurie tuo metu mane užplūdo. Atsiguliau ant lovos ir jaučiau, kaip akys merkiasi, tad nusprendžiau paiilsėti.

Atsikėliau gan vėlai, 7:05 ryto. Nenorėjau keliauti į mokyklą ir vėl pamatyti tą naujokę, kurios dabar pradėjau nemėgti. Po maždaug pusvalandžio, jau buvau susiruošusi ir nusprendžiau papusryčiauti. Netrukus iškeliavau į mokyklą. Kaip visalaiką, ėjau tuo pačiu keliu ir parku. Tačiau parkas jau buvo pasikeitęs, nebuvo tų gražių lapų, dabar te likusios šakos be lapų. Taip dabar yra žiema ir Seulę mažai sninga, palyginus su manąją gimtinę. Pagaliau priėjau koledžą. Įėjus į koledžą, mane pasitiko Rose su Chungha, bet Teahyung'o nebuvo šalia. Kas jam nutiko? Gal jis susirgo?
Ir vėl pradėjau truputį pergyventi. Turėčiau jo truputį vengti arba ignoruoti, kaip kerštas už tai, kad jis buvo su ta naujokę.

Jau praėjo dvi pamokos, Teahyung'o niekur nerasta, gaila matematikos šiandieną nėra ir turbūt nepamatysiu jo, gal taip ir geriau. Staiga pamačiau Teahyung'ą ir Do Ae Mi, stebėjau kaip jis praaina pro mane kaip pro tuščia lapą lyg manęs nebūtų čia. Kaupėsi ašaros ir galiausiai pravirkau ir stovėjau toj pačioj vietoje verkdama.

(nekreipkit dms į šią moterį, tiesiog bandau jum padeti įsivaizduoti xdd)