Ji trokštė tik vieno, turėti normalų gyvenimą, gerų draugų ir būti laimingai. Ji niekad nesijaute vieniša ir dėl to jai nereikėjo meilės, bet kai prasidėjo mokslai, ji netikėtai sutiko tai kas pakeitė jos gyvenimą~
-
Jos vardas yra Gvena Halson
Gi...
"Aš tave įsimylejau....." mano žodžiai man išsprūdo iš burnos. Aš išpūčiau akis, bandydama suprasti ką katik pasakiau. Jis liko nustebęs, kad ką pasakiau dabar. O dieve reikia kažką sugalvot, galvok, galvok! "Juokauju, ar patikėjai?"- silpnai nusijuokiau ir pažiūrėjau į jį, jo nustebęs veidas pasisuko į truputį liūdnesnį veidą. "Tu tikrai gerai moki kurti juokelius, patikėjau."- jis atsakė. Nesitikėjau tokio atsakymo, jis patikėjo? Trūktelėjau, kai išgirdau jį vėl sėdint kėdėje prie stalo. Jis ir vėl darė užduotis. Galvojau ir mąsčiau ką jis pasakė, ar gali būti kad jis jaučia man kažką? Ir vėl papurčiau galvą nemąstydama apie tai. "Ar supranti kažką, gal reikia pagalbos?"- atsisėdau lovos pakraštį ir laukiau kol jis atsakys. Jis papurtė galvą. Aš stebėjau jį, jo nugarą ir kaklą, pastebėjau raudoną dėmę truputį uždengiančia kaklo šoną. Aš net nesuprasdama ką darau, priėjau ir priliečiau jo kaklą, jis krūptelėjo nuo mano staigių judesių. "Kas tau ant kaklo?"- liečiau tą vietą, nežinau ką jis jautė kol aš jam liečiau tą vietą, bet jis keistai elgėsi. "Čia neužgijus žaizda nuo to karto"- atsakė atsidūsdamas. "Saugokis kitą kartą."- aš nuėjau iki virtuvės ir paimiau medicininę dėžutę. Grįžus atgal į kambarį aš dar kartą paliečiau jo žaizdą. "Uždėsiu spirito, gali perštėti truputį."- paimiau vatą ir įpyliau spirito. Greitai pridėjau prie tos žaizdos ir girdėjau kaip jis suinkštė iš skausmo. "Atsiprašau, bet truputį pakentėk."- tyliai tariau ir valiau tą vietą. Žaizda greitai išgaravo. Aš paimiau savo dėžutę ir jau norėjau eiti, bet Teahyung'as pagriebė mano ranką ir prisitraukė šalia savęs. "Ačiū..."- jis apkabino mane. Kažkodėl, kai jis mane apkabina aš jaučiuosi kitaip, niekad nesu patyrusi šio jausmo, jis kitoks, bet man tai patiko. Aš taip pat atsakiau į jo apkabinimą. Po kiek valandų Teahyung'as išėjo, pasidarė liūdna. Man liūdna? Ak tas vienišumas. Netrukus aš nuėjau apsiprausti ir atsiguliau į lovą.
Atostogos!!! Pagaliau, ta savaitė buvo varginanti. Kontroliniai, testai ughh. Gulėjau lovoje, stebėjau pro langą dangoraižius, pro kuriuos kiekvieną dieną einu į mokyklą. Man pasisekė, turėjau nuostabų vaizdą pro langą. Atsikėlus norėjau papusryčiauti, bet šaldytuvas buvo tuščias, šūdas. Labai tingiu, lėtai nužingšniavau prie durų, apsirengiau striukę ir išėjau laukan. Lauke buvo šalta, o aš buvau tik su megztiniu ir ilgomis kelnėmis. Priėjau prie nedidelės parduotuvės, įėjus pamačiau daug skanių užkandžių, jie mane taip vilioja. Bėgiojau visur ir ėmiau viską ką pamačiau, nepastebėjau, kai prieš mane buvo gan aukštesnis vaikinas. Aš greitai sustojau ir įsižiūrėjau į jį, tai Bambam!!
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Bambam!!"- surėkiau garsei "Sveika, Gvena"- jis priėjas nusišypsojo. "Ilgai tavęs nemačiau, kaip tu?"- sudėjavus paklausiau. "Kažkaip liūdnai."- tylesniu balsu atsakė jis. "Kodėl, kas nutiko?" "Mano mokykloje nėra man labai pažįstamų žmonių."- atsakė šviesaplaukis. "Kodėl tau neatvykus į musų mokyklą? Na mes nesam labai draugiška mokykla, bet yra tokia maža grupelė, kuri šiltai priėma visus"- nusišypsojau. "Norėčiau, bet ne taip lengva kaip tu galvoji. Toje mokykloje mokinuosi jau 4 metus negaliu tiesiog išeiti."- jis atsakė ir ėjo šalia kasos. Aš išleidau garsą "Oh" ir abu palinksėjome. Aš su juo atsisveikinau ir nuėjau link savo namų. Pasidarė dar šalčiau, vos paėjau. Kas čia vyksta? Taip šalta pasidarė, kad nepastebėjau kaip krentu.
Atsibudau.... Pamačiau kažkur matytas lubas, hmmm. Atsisėdau ir pajaučiau didžiulį skausmą galvoje, bandžiau suvokti kur esu. Pro duris tyliai įėjo rudaplaukis, išpūčiau akis kai supratau, kad tai Jin'as. "O, tu prabudai." "Ką aš čia veikiu?"- keistai paklausiau. "Kaip čia pasakius, eidamas gatve pamačiau tave gulinčia ir tu buvai visa sušalusi, tad parsivežiau tave pas Teahyung'ą" Aš dar labiau išpūčiau akis, bandydama suprasti ką jis pasakė. Aš Teahyung'o namuose?! "Umm, o kieno šis kambarys?"- paklausiau tikėdamasi, kad tai ne Teahyung'o. "Čia Teahyung'o kambarys, kai aš tave parsinešiau namo visi atėjo ir buvo nustebę, o labiausiai Teahyung'as, jis paimė tave ir paguldė savo kambaryje."- Tai taręs, jis išsitraukė termometrą. Buvau visa paraudus, užsidengiau su antklodę ir bijojau išlysti. "Ar tau gėda?"- Linksmai paklausė Jin. "O ką tu galvoji?"- Vis dar užsidengus kalbėjau. "Pasimatuok temperatūrą, ateisiu po penkių minučių."- Tai taręs jis išėjo. Greitai atsidengiau antklodę, nes buvau labai sušilus. Paimiau termometrą ir pasimatavau temperatūrą. 38,4 °C Gan nemaža temperatūra, dar jaučiau skausmą galvoje ir labai pykino. Netrukus išgirdau vėl duris, Jin įėjo ir paimė termometrą. "Viešpatie, tu labai karščiuoji, patariu gulėti dabar ir ilsėtis."- jis ir vėl išėjo. Po velniais savo suplanuotą savaitę, turėsiu pragulėti lovoje, nu ir pasisekė. Užmerkiau akis, neilgai truko ramybė kol neiėjo Teahyung'as. Jo žvilgsnis atrodė liūdnas ir sutrikęs, norėjau jį paliesti bet man darėsi vis silpniau. Jis šalia manęs atsisėdo ir paimė mano ranką, ją glostė ir žiūrėjo į mane. "Tai mano kaltė, reikėjo būti su tavimi." "Prašau nekaltyk savęs, tai aš kalta todėl, kad išėjau pusiau neapsirengusi."- vos pratariau žodžius kuriuos norėjau pasakyti. Jis tiesiog glostė ir stebėjo mane, atrodo lyg jis dabar mane mato kiaurai. Bet tai truko neilgai, netrukus jaučiau kaip man merkiasi akys ir užmigau.
Rytas, atsibudau labai keistai, jaučiau kažką sunkaus šalia manęs. Atsisukus pamačiau Teahyung'ą, kuris buvo susirietęs ir laikė mano ranką. Nesusilaikius, su kita ranka patraukiau jo sruogas nuo akių ir stebėjau jo veidą. Jis kaip meno kūrinys, pernelyg gražus muziejui. Staiga, mano kūnas sustingo, kai Teahyung'as atmerkė akis. Aš greitai atsitraukiau ir vaidinau kad man šalta. "Labas rytas, kaip jautiesi?"- jis paklausė. Neatsakiau, aš buvau save užsidengus, negalėjau jam žiūrėti į akis. "Gerai"- tyliai užsidengus tariau. "Kas? Kodėl tu užsidengus, gal tau bloga?" "Nnh, ne."- bandžiau dangstytis, nes Teahyung'as vis traukė anklodę. Galiausiai patraukė visą antklodę nuo manęs ir pamatė mane visa raudona. Jis greitai palietė mano kaktą. "Tu karščiuoji, kodėl man nieko nesakiai?"- sudėjavusiu balsu tarė jis. "Man viskas gerai."- užsidengiau veidą, kad nematytų manęs tokios baisios. Jis paimė mane ir užklojo save ir mane su antklodę. Pajaučiau šiltas apglėbenčias mano pilvą ir prisitraukiančias šalia jo. Aš buvau susitingus, mano akys buvo išpūstos. "Senei norėjau tave apkabinti, be tavęs visa dieną jaučiuosi tuščias."- sumurmėjo juodaakis. Jam rūpiu aš? "Aš noriu tau kaiką pasakyti."- pažiūrėjau jam į akis. "Visą šį laiką jaučiausi kitaip šalia tavęs, kažkodėl kai būnu su tavimi mano širdis plaka vis greičiau, tad noriu pasakyti, kad aš turiu jausmų tau."- pasakiau, net negalvodama apie kitą, bet tik apie jį. "Nejuokauk, jau pasenes juokelis."- Jis nusijuokė ir atsisuko atgal į mane. "Aš rimtai, aš tave įsimylėjau..."- virpenčiu balsu atsakiau. Jis išpradžių šypsojosi, bet kai pasakiau tai, jis išpūtė akis. Jis prisiglaudė mane arčiau savęs ir sujungė mūsų lūpas.... "Reikėjo ankščiau taip sakyt, laukiau šios akimirkos ir pagaliau ji atėjo, aš taip pat tave įsimylėjau. Net nežinau kaip tau pasakyti, bet tu mane verti eiti iš proto.."- jis tai pasakęs nusišypsojo ir glostė mano galvą.
