𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋

♡Chapter 28♡

Kiek valandų?

Pramerkiau akis ir nustebau, kad šalia manęs nebuvo nei Chunga's nei Rose's kambaryje. Užuodžiau nuostabų kvapą virtuvėje ir supratau, ką jos veikė. Nuėjus į vituvę, pamačiau betvarkę. Kelis kartus mirktelėjau ir užmerkiau akis.
"Panos, jūs matot ką pridarėte mano virtuvėje?" masažavau savo kaktą ir atrodžiau gan piktai prieš jas.
"Ohh sorry! Bet mum pavyko iškepti amerikietiškų blynų iš penkto karto!" Chungha sušaukė ir laikė bliūdą kuris buvo pilnas blynų. "Nepyk, eime pavalgysime nes aš tokia alkana ir pavargus nuo kepimo" Rose pasakius išvalė stalą ir padėjo blynus su keliom lėkštėm.
Nusprendžiau negadinti sau nuotaikos šiai dienai, tad prisėdau paragauti jų blynų.

"Wow, jie skanūs"
"Sakiau, išmokome iš interneto-. Aišku ne iš pirmo karto ir ne iš antro, bet iš penkto karto! Geras ane?" Chungha kalbėjo pilna burna lyg tai būtų juokinga. "Chungha, tu vos nesusprogdinai virtuvės, kai pakėliai ugnies tamperatūra taip aukštai, kad sudeginai dešimt blynų!!" Rose trinktelėjo Chunghai į ranką.  "Nu ir? Užtat kiti gavosi skanūs." ji atsiliepė ir atgal nestipriai trenkė Rosei į ranką. "Tai buvo todėl, kad aš tau padėjau juos iškepti." Rose ir vėl trenkė Chunghai į ranką. "Gerai baikite pyktis ir valgykit kol neatšalo." žvengdama tariau.

Šiandien turiu pasimatymą su Taehyung, ir jaučiuosi sunerimusi. Visų pirmą, neturiu ką renktis, ir antra, nežinau kaip dažysiuosi. Ugh, kodėl man taip baisu? Aš jau ne pirmą kartą einu į pasimatymą.

"Turi problemų?" Chungha įėjo į kambarį kartu su Rose, ir jos šypsojosi norėdamos nustebinti mane. "Taip, aš nežinau ką renktis ir nežinau kaip dažysiuosi save-." Atsakiau ir prisėdau, mano širdis daužėsi greitai. "Nesijaudink, aš atnešiau savo sukneles, kurios tau turėtų tikti, o dėl makiažo aš tau padėsiu!" Rosė išsitraukė kelias sukneles ir makiažą. "Ačiū!" apkabinau Rose ir pasiemiau visas sukneles matavimuisi. Po pusvalandžio pagaliau išsirinkau sau suknele kuri buvo ilga ir raudona, likau be žado. Makiažą Rose taip pat padarė man, esu jai labai dėkinga, nes visiškai buvau nepasiruošusi šiam pasimatymui, dėkinga joms, savo draugėms nes jos mane palaiko ir drąsina.....

Štai taip, sėdžiu viename brangiausių restoranų kuriuos Taehyung išrinko, labai keista kodėl būtent ši brangi vieta?
Užsisakiau vandens, kad greičiau pralaukčiau, nes Taehyung vėlavo. Netrukus išgirdau kitus žmones pradedančius garsiau kalbėtis, nesuprasdama atsisukau į duris ir pamačiau jį.

Štai ir jis, Taehyung. Jis gali nualpinti visas šias restorano moteris su šiuo žvilgsniu net ir mane. Bet jo veidas pasikeitė, kai jis surado mano akis ir mūsų žvilgsniai vėl susitiko.

Jo šypsena buvo skaisti, kaip pasaką kurią norėčiau skaityti visą savo amžinybę.
Mes vienas nuo kito negalėjome nutraukti akių, bet kai jis priartėjo prie mūsų stalelio aš pamečiau jo žvilgsnį. Taehyung prisėdo ir vis dar šypsojosi su džiaugsmu. "Gvena tu atrodai, nuostabiai, aš negaliu nutraukti akių nuo tavęs."

"Ar tu mane nužiūrinėji?" paklausiau drąsiai nesuvokdama kodėl aš to klausiau.
"O ką? Ar negaliu pažiūrėti į savo merginą?" jis vis dar ieškojo mano akių. Aš smarkiai paraudau, buvau susigėdijusi. Jis švelniai lietė mano skruostus ir aš dar labiau išraudau. Jo veide atsirado didesnė šypsena suvokdamas, ką jis man daro. "Kodėl tu tokia išraudus, pyragėli?" Aš jaučiau kaip tuoj sprogsiu iš susigėdijimo, greitai atsigėriau vandens, kad greičiau nusiraminčiau. Kelias valandas, mes ramiai kalbėjomes juokėmės ir mielai erzinome vienas kitą.
"Gvena....?" jis nedrąsiai ištarė mano vardą.
"Taip Taehyung?"
"Aš......Aš labai noriu atsiprašyti tavęs dėl to kad elgiausi kaip šiknius ir atstūmiau tave.. Aš bėgau nuo tavęs, taip pat nesuprasdamas ką darau. Jaučiuosi kvailai, kad padariau šia problemą, tai jeigu tu nenori man atleisti aš pilnai supr-"

"Ne.....Taehyung, aš tau jau senei atleidžiau, aš suprantu kaip tau buvo sunku tuos kelis mėnesius ir dėl to tavęs nekaltinu." aš glosčiau jo ranką ir žiūrėjau jam į akis.

"Ačiū tau Gvena....."