Ji trokštė tik vieno, turėti normalų gyvenimą, gerų draugų ir būti laimingai. Ji niekad nesijaute vieniša ir dėl to jai nereikėjo meilės, bet kai prasidėjo mokslai, ji netikėtai sutiko tai kas pakeitė jos gyvenimą~
-
Jos vardas yra Gvena Halson
Gi...
Tas šunsnukis sugadino mano visą nuotaiką. Dabar net ir nėra noro su kuom nors kalbėtis. Tch, jei dar kartą pasirodys prieš mane, nepagailėsiu ir smurto jam.
Ieškojau spintelėje savo projekto kurį turėjau padaryti per Istorija. "Po velniais, kur tas prakeiktas projektas." Velnias......Atsiminiau, kad palikau jį namie ant virtuvės stalo, o šiandieną reikia jį pristatyti. Nu ir sekasi man.... Galvok, mąstyk... Agh! Trinktelėjau stipriai į spintelės dureles ir pajaučiau skausmą savo rankoje. "Po velniais, kaip skauda!!" Kas per diena man šiandien?!
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Ieškai šito?" atsirėmias į spinteles jis laikė man projektą. Iškur jis jį turi? Pagriebiau projektą iš jo rankos ir peržiūrėjau ar visi lapai yra sektuve.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Išsigandau kai pamačiau jo veidą, uždarius spintelę. "Po velniais, išgąsdinai, tu kaip koks vaiduoklis su savo veido išraiška." "Gražus veidas ar ne?"- jis nusijuokė. "Nei kiek." "Nemeluok."
Įėjus į istorijos pamoką, mane pasitiko mokytoja su gan nepatenkytu veidu. Ir kas jei dabar užėjo? "Panele Halson, stok čia." Atsisukus atgal į mokytoją, ji atsuko į mane lapus. "Ar žinai kas čia?" "Mokytoja, kaip aš galiu žinoti, jeigu man dar neleidote jų paskaityti."- atsakiau bandydama pažiūrėti į lapus, kuriuos ji man atsuko. "Nekalbėk su manimi tokiu balsu Halson, šie lapai yra tavo viso pirmo pusmečio pažymiai. Tu taip atsilieki nuo visų klasių, kad mes norime jau svarstyti apie tavo pašalinimą iš mokyklos."- Ji piktai rėkė ant manęs ir jaučiau didelę gėdą sau, visa klasė tiesiog stebėjo mane ir šnabždėsi. Linktelėjau žemyn. "Atsiprašau mokytoja, Šį pusmetį bandysiu būti daugiau pažangesnė nei pirmąjį." - jaučiau kaip ašaros pradėjo riedėti ties mano skruostais. Pamačius mane, mokytoja pasijuto nesmagiai. "Tikiuosi, kad daugiau taip nepasikartos. Tavo pažymiai iš matematikos gelbėja tave, dabar sėskis į vietą." Nuėjau atsisėsti į galą ir užsidengiau galvą. Jaučiausi nusilpusi ir pavargusi nuo gyvenimo. Taip atsilikti ir nesimokinti, tai nesu aš. Mane blaško, o mane blaško aplinkiniai, Draugai, jis... Teahyung.
Nuskambėjus skambučiui, padėjau projektą ant mokytojos stalo.
Norėčiau ištrinti šią dieną. Jaučiau kaip mano kūnas pradėjo silpnėti, nuėjau iki savo spintelės ją atidaryti, bet nepajėgiau ir mano akys pradėjo merktis.
