Chapter 19

94 7 0
                                    

❗️Dėmesio❗️ši scena tik nejautriems skaitytojams. Įspėjau.


*Gvenos backflash*
Artėja mano keturoliktas gimtadienis. Pastaruoju metu mano tėvai keistai atrodydavo, lyg jie būtų supykę viens ant kito. Na tai ne tas mano galvoje, dabar reikia galvoti apie mano gimtadienį!
Gimtadienį turėjau paruošti pati, nes mano tevai amžinai dirba ir grįžta vėlai. O draugai? hm. Net nežinau ką kviesti, nes aš jų ir nelabai turiu, bet.....Tai ne bėda?
Gimtadienį galiu atšvęsti ir su tėvais. Tikiuosi jie pasiliks su manim bent per mano gimtadienį, tiesa? Gerai negalvok Gvena, viskas bus gerai. Kažkodėl šie žodžiai kelia man nerimą..Ar tikrai jie pasiims laisvą dieną per mano gimtadienį?
Tiek to, tikėkimės tik gero.

Gegužės 9 diena.

Su gimtadieniu man! Tai bus pats geriausias gimtadienis kokį turėsiu, nes viską paruošiau pati. Tortą nusipirkau už arbatpinigius ir gėrimus taip pat, bet balionams neužteko. Ai, kam jų reikia? Man jie tik epilepsija sukelia. Mama jau buvo namuose, kažką ruošė. Viskas vyksta gerai, reikia sulaukti tėčio. Netrukus išgirdome kaip kažkas įėjo pro duris, tai buvo mano tėtis. Bet.....
Jis buvo girtas? Kodėl per mano gimtadienį? Jis atrodė piktas, kas čia vyksta. "Doni?kodėl tu girtas?" iš virtuvės išėjusi tarė mama. "Ak jūs apgailėtinos moterys, nieko nesugebat padaryt." vos pastovėję tarė jis.
"Nesuprantu? Šiandien Gvenos gimtadienis, prižadėjei negerti!" staiga mama pradėjo panikuoti, kai mano tėtis paimė lazdą. "Geriau patylėk, arba užmušiu."
"Doni! Prieš mus yra vaikas, ką tu šneki?"
staiga tėtis priėjo ir pagriebė mamos plaukus. Buvo baisu tai stebėti, ka galėjau padaryti tai tik stovėti ir ašaroti. "D-dukrele, paskambink policijai!" mama šūktelėjo man, kad išgirsčiau. Greitai pagriebiau telefona ir dabar jau laikiau jį rankoje. "Padėk telefoną Gvena, ar nori ir tu taip kentėti?" jis užrėkė ir jaučiau kaip kūnas pradėjo drebėti. "N-ne klausyk jo, Gvena skambink policijai!!" tai buvo paskutinis dalykas ką išgirdau iš mamos lūpų. Mano tėtis paimė lazdą ir pradėjo mirtinai daužyti mamą. Visur buvo tik kraujas, mamos kraujas. Bandžiau jį sustabdyti, bet buvau stipriai pastumta į sieną. Bandžiau stotis, bet praradau pusiausvyrą. Mano tėvas be sustojimo trankė mamą su lazda. Garsiai verkiau ir maldavau, kad viskas baigtūsi. Nustojęs ją trankyti, jis atsisuko į mane ir su kruvina lazda artėjo link manęs. "P-prašau ne-nereikia!" pradėjau sprinkti savo ašaromis, nes negalėjau jų sustabdyti. Galiausiai priėjąs, jis pradėjo man spausti kaklą ir jaučiau kaip darėsi sunku kvėpuoti. Mano veidas pradėjo keisti spalvas ir jaučiau kaip pas mane nebeliko jokio oro. Tada kažkas išplėšė duris ir įėjo policija. Jį staigiai sulaikė ir išvedė iš namų. Tai paskutinis kartas kai mačiau savo tėvą. Netrukus medikai taip pat įėjo į namus, pirmiausiai jie nubėgo link mano mamos patikrinti ją, tačiau.....
Ji nerodė jokių gyvybės ženklų.

Tai buvo mano gimtadienio dovana?
Ar tai tikra? Kodėl? KODĖL?!
*End of the backflash*





Jei turėsiu nuotaikos parašysiu kitą dalį iki rytojaus :)

𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋Where stories live. Discover now