Atmerkiu akis, kaip suprantu guliu palatoje. Net nenoriu prisiminti daugiau tų įvykių..
Taip tamsu? Idomu kiek aš čia pragulėjau, neturėjau taip ilgai miegoti, tiesa?
Pažiūrėjau į telefoną kuris buvo ant priestalio.
23:12? Eh koks skirtumas, galiu pareit namo vistiek nešalta. Pasižiūrėjau į langą, sniegas? Prieš tai dar nebuvo sniego aš atsimenu gerai. Rimtai, kiek aš miegojau?
♥
Netrukus buvo girdėti žingsniai kurie artėjo link mano palatos. Apsimečiau, kad miegu. Jaučiau kaip tas žmogus atsisėdo šalia mano lovos ir pagriebė mano ranką. Kas čia vyksta, kas jis toks?
"Kodėl taip ilgai miegi, tavęs visi laukia.." jis toliau kalbėjo ir glostė mano ranką. Manau man metas suvaidinti, kad atsikeliu. Įdomu kaip jis sureguos. Suvaidinau, kad išlėto pramerkiu akis."GVENA?!" jis atsistojes surėkė
"Ah, baik mane gąsdinti. Taip aš čia, kodėl tu toks šokiruotas?" truputį pasiraižiau, lyg bučiau katik atsikėlus iš paprasto miego.
"Na tai truputį man netikėta, ant mano žodžių, tu... Tu bakst! Ir atsikėliai." jo veidas vis dar atrodė neapsakomai juokingas.
"Mm, turbūt dievas tavo maldas išklausė šį kartą." nusijuokiau ir nusivilkau anklodę nuo saves norėdama lipti lauk iš lovos, bet Teahyung mane sustabdė.
"Tau nederėtų lipti iš lovos, palauk rytojaus. Pažiūrėsim ką daktaras pasakys apie tave." jis lėtai vėl paguldė mane į lovą ir užklojo. Nusprendžiau nesiginčyti ir palinksėjau galva.
"Bet, ką tu čia veiki tokiu laiku? Maniau jau lankymo metas senei baigėsi?" esu užtikrinta, kad lankymo metas baigiasi 18-19 valandą. "Susitariau su gydytoju, jis man leido tave lankyti dažniau ir ilgiau."Ah, jo ta šypsena. Aš taip noriu jo skruostus paliesti, dažniau matyti jo šypsena.... "Tau reikia dar pailsėti."
"Kodėl? Aš ilgai miegojau, esu visiškai pailsėjusi."
"Matyt, sapnavai kažką rimto ir skaudaus, kad ilgai miegojai, todėl manau esi nuvargus." jis ir vėl švelniai nusišypsojo.
"Turbūt...."
♥
♥
♥
♥
♥
♥
"Ah, atsiprašau gal galite ateiti į palatą?" girdėjau kaip už durų kažkas kalbėjosi telefonu. Žmogus atsisuko į mano pusę ir baigė kalbėtis telefonu. Įėjas jis įdėmiai mane apžiūrėjo. "Miegančioji gražuolė jau atsikėlė?" jis nusijuokė "Miegojai, kaip komoje beveik savaitę." "Tavo pulsas daug kartų keitėsi kol miegojai, tad nusprendėme tave paguldyti į palatą ir laukti žinių iš tavęs."
Po velniais... S-savaitę?
Savaitę miegojau kaip komoje?
"Daktare, gal galite pasakyti kada mane išleisite iš ligoninės..?" jis dar kartą įdėmiai apžiūrėjo mane ir patikrino mano akis. "Na tu atrodai sveika, tad galiu išleisti ir šiandien."
Pagaliau, vien tas vaistų kvapas galėjo pribaigti mane. Netrukus susikroviau visus daiktus ir paskambinau Teahyung, kad mane parveštų namo.
♥
♥
Važiavome automobiliu, vėl stebėjau didelius dangoraižius. Kaikurie pasikeitė, o kaikurie ne. Stebėjau, kaip namų stogai buvo apdengti gražiai sniegu. Teahyung pasiūlė užvažiuoti į jo namus atsisveikinti su jo broliais, nes jie turės išvykti.
♥
Įėjus vidun išvydau Hoseok, kuris jau laukė prieš mane su šypsena."Tu grįžai, labai nerimavau dėl tavo sveikatos, o ypač Teahyung." jis mirktelėjo man ir jaučiau kaip Teahyung darėsi gėda. Nuėjau atsisėsti į svetaine ir papršiau Jin kažką man padaryti valgyt, nes buvau tikrai išalkus.
Tarpdurį svetainėje pamačiau stovintį Jimin, jo veidas atrodė.... Susirūpinęs? Ar čia tikrai taip baisu, kad miegojau savaitę kaip komoje? Hah bent jau yra tie kurie manimi rūpinasi. Netrukus visi susirinko į svetainę ir kalbėjomės apie visokius dalykus, juokėmės iš visokių nesąmonių.
♥
♥
♥
♥
♥
♥
♥
♥
♥
Esu laiminga.
YOU ARE READING
𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋
RomanceJi trokštė tik vieno, turėti normalų gyvenimą, gerų draugų ir būti laimingai. Ji niekad nesijaute vieniša ir dėl to jai nereikėjo meilės, bet kai prasidėjo mokslai, ji netikėtai sutiko tai kas pakeitė jos gyvenimą~ - Jos vardas yra Gvena Halson Gi...