Ji trokštė tik vieno, turėti normalų gyvenimą, gerų draugų ir būti laimingai. Ji niekad nesijaute vieniša ir dėl to jai nereikėjo meilės, bet kai prasidėjo mokslai, ji netikėtai sutiko tai kas pakeitė jos gyvenimą~
-
Jos vardas yra Gvena Halson
Gi...
Pavasaris. Ilgai lauktas metų laikas, pagaliau baigiasi visi testai. Taip pat baigiasi ir koledžas.. Gal tai skamba keistai, bet nenoriu išeiti iš koledžo. Per šiuos vienerius metus, išmokau daug visko, patyriau taip pat daug visko iš ko turėjau mokintis. Susiradau meilę, kurios nenoriu prarasti, susiraudau mylimus draugus kurių taip pat nenoriu palikti. Šis koledžas duoda tiek daug prisiminimų ir sunkumų kuriuos patyriau. Be užsisvajodama nepastebėjau, kai pamoka jau buvo baigta. Išėjus iš kabineto išvydau Taehyung stovintį prie spintelių. Jis kalbėjo su man nematytu žmogumi, tad nusprendžiau prieiti arčiau. Truputį priėjus arčiau jų išgirdau jų pokalbį. "Ar turi ką prašiau?"- kalbėjo žmogus stovintis prieš Taehyung. "Neturiu, bet kai turėsiu parašysiu tau, nesujaudink." "Laikas eina, Teahyung, jei negausi to ko man reikia, bus nemalonumų tau ir tavo mylimiems žmonėms-" sustabdžiau pokalbį kai priėjau prie Tarhyung. "Apie ką jūs kalbate? Ir kas tu toks? Kodėl mums grasini?" vaikinas greitai pasišalino man nespėjant sureguoti. Atsisukau atgal į Taehyung ir pamačiau jo piktą veidą. "Gvena kodėl kišiesi ne į savo reikalus?" "Na aš....Aš nerimavau dėl taves, prašau suprask mane, tu man rūpi!" sugriebiau jo ranką, tikėdama, kad jis supras, bet Taehyung tiesiog nusisuko ir išėjo palikdamas mane koridoriuje. Jaučiau kaip pradedu ašaroti, bet greitai jas nusivaliau. Tai niekis... ♥ ♥
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
"Aaaaa, kaip skanu~~!" sušaukė Rose, valgykloje. Aš visiškai neturėjau apetito, net po to kas atsitiko, Taehyung ir vėl neatėjo šalia atsisėti, jaučiausi pasimetusi ir liūdna. Ar aš turėčiau eiti jį surasti? Nerimas apsėmė mano mintis ir jaučiausi pavargusi. "Ei! Gvena?" staiga nutraukė mano gilias mintis Chungha. "Ar tau viskas gerai? Tu atrodai kitaip šiandieną." Ji paimė man už rankos ir stipriai ją sugniaužtė. "Man viskas gerai, tiesiog neišsimiegojau gerai." "Ar tu tikra tuo? Gal nori kad nueitume iki seselės?" ji dar labiau suspaudė mano ranka ir pajaučiau šiokį tokį skausmą. "Man viskas gerai, nespausk man rankos arba tikrai nualpsiu." ♥ ♥ ♥ Grįžusi namo atsiguliau į lovą ir staiga daug minčių susirinko mano galvoje. Taip pat jaučiau didelį skausmą, kas tai? Atsistojus nuo lovos įstengiau nueiti iki virtuvės ir išsijimti vaistinėlę. Man reikia nustoti galvoti apie tai! Tai net nesusije su manimi, aš neturiu rūpintis jo problemomis. Išgėrus "tam tikrus" vaistu nutipenau atgal į lovą ir jaučiau kaip merkėsi mano akys.. Viskas bus gerai, rytoj.
