♡Chapter 22♡

91 9 0
                                    

Reguliari diena. Viskas pagaliau susitvarkė, geriau pradėjo sektis mokykloje. Ateina pavasaris, ir ateina galutiniai testai, po kurių turėsiu rinktis kas geriau mano gyvenimui. Jaudinuosi, iš tikrųjų nežinau kaip man seksis toliau....Tai sunku atsakyti, kuom aš ištikrųjų noriu būti. Manau esu gabi fotografijos profesijai...Bet nesu užtikrinta, geriau norėčiau apkeliauti šį didelį pasaulį ir daug ką pamatyti, bet.. Pinigų reikia. Užsigalvodama netyčia atsitrenkiau į kažką  prieš save. Aš greitai nusilenkiau atsiprašyti, kai išgirdau juoką. Pažiūrėjus aukščiau savęs pamačiau Bang chan, kuris žiūrėjo į mane su šlykščia šypsena. Kaip noriu jam trenkti, jam taip juokinga huh?
"Malonu matyti tave, Gvena" jis iškišo savo ranką mane pagriebti, bet spėjau atsitraukti. Nieko nelaukusi nusisukau į kitą pusę ir pradėjau eiti greitu žingsniu link klasės. Po velniais, nesuprantu, kodėl čia visi limpa kaip musės prie manes?!
Skambutis jau seniai buvo suskambėjęs, tad žinojau, kad jau vėluosiu. Atidarius klasės duris, tyliai atsiprašiau mokytojos ir nuėjau atsisėsti į suolą. Sėdėjau viena, iš tikrųjų džiaugiausi, kad šią pamoką sėdėsiu viena. Mėgaujausi gražiu vaizdu pro langą. Matėsi didelis parkas, su medžiais kurie leido gražius pumpurus. Ši žiema kitokia, ji netokia šalta, ne per daug sniego.

Skambutis suskambėjo ir pradėjau dėtis daiktus į rankinę. Išėjus iš klasės nuėjau iki spintelės. Staiga atsiminiau, kad šiandieną niekur nebuvo matyti Taehyung, Jimin, Jungkook ar yoongi. Ar jie streikuoja ar ką?
Norėjau parašyti Teahyung, bet susivaldžiau. O, kodėl turėčiau jam rašyti. Nusprendžiau nebegalvoti, tai, kad jo nebus šiandieną mokykloje.

Parėjus į butą, užsimaniau atsipalaiduoti vonioje. Nieko nelaukusi nusirengiau ir nukeliavau į vonę. Jaučiausi visiškai atsipalaidavus ir negalvojau apie jokias problemas. Bet, į galvą atėjo mintis paskambinti Teahyung. Ilgai galvojau ar man jam skambinti ar ne. Nepaisiau nieko ir paskambinau jam.
Ilgai laukiau kol jis atsilieps, bet vietoj to girdėjau pypsėjimą.
Tai tu dabar man neatsiliepsi?
Susinervinau ir padėjau telefoną šalin. Kodėl jis neatsiliepia? Ar jam viskas gerai?
Kodėl aš vėl iškeliu šiuos klausimus?
Gvena, nusiramink, nekreipk dėmesio..







Šeštadienis. Guliu lovoje, nežinau ką veikti. Man savaitgaliai tokie dažniausiai ir būna. Nieko neveikti, miegoti, žaisti su telefonu ar tiesiog žiūrėti netflix. Įsijungiau netflix ir ieškojau gerų serialų. Kodėl aš dabar jaučiuosi tokia vieniša?




Jis mane nervina. Rašau jam žinutes, bet jis nieko neatrašo. Nu viskas.. Išlipau iš lovos ir nuėjau iki spintos. Susiradau šiltą megztinį ir juodas aptemptas kelnias. Uzsidėjau paltą ir išėjau iš namų. Jau buvo tamsu, bet koks skirtumas, tamsa manęs negąsdina. Priėjau prie jų namų. Norėjau belsti, bet sustojau. Mane užplūdo begalybė klausimų. O kas jeigu jis neatidarys durų?
Pabeldžiau į duris, jokio atsakymo. Apsisukau ir lipau laiptais žemyn, staiga sustojau, kai išgirdau durų atidarymą. Atsisukus išvydau jį.


<update> Neseniai pamačiau, kad padariau labai didele klaida sumaišiau raides ant Taehyung vardo ir man visuose chapteriuose pakeisti raides bus sunku, tad ignoruokite mano klaidą!

𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋Where stories live. Discover now