Chapter 17

106 9 0
                                    

"Kiek dar žiūrėsi į mane..?" jis nusišypsojo ir aš kelis kartus sumirksėjau, kad grįžčiau į realybę. Po velniais ko aš taip spoksojau į jį?
Greitai atsitraukiau ir išlipau iš lovos. Ačiū dievui buvau su pižama kuri buvo maikė ir kelnės. Nusprendžiu eiti nusiprausti pirma, nes Teahyung'as net nesiruošė keltis.

Po ilgų 30 minučių baigiau maudytis, apsirengus į savo įprastus drabužius išėjau iš kambario. Kambaryje Teahyung'o jau nebebuvo, tad nuėjau jo paieškoti. Ar jis taip greit išėjo?
Apėjau visus namus šaukdama jo vardo, bet negirdėjau jokio atsakymo. Ak, velnias. "Išėjo net neatsiveikydamas." sumurmėjau sau po nosimi. "Taip nori, kad išeičiau..?" išgirdus balsą sklindantį už manęs atsisukau ir išvydau Teahyung'ą laikantį puodą. "Po velniais, tu mane išgąsdinai!" tyliai sušaukiau ir jis truputį nusišypsojo. "Nagi eime užkąsti, pagaminau kai ką skanaus." jis paimė mano dešinę ranką ir pradėjo temptis iki virtuvės. Jis priverstinai mane pasodino ant kėdės ir pritraukė mane šiala stalo. Jis paimė dvi lėkštes ir padėjo mums abiems. Galiausiai įdėjąs maistą, pradėjome valgyti.

Sakyčiau jis gamina neblogai, gal būt geriau negu aš. Tch, nesąmonė. Aš gabi virėja, galiu dirbti netgi restorano virtuvėje. Nusijuokiau pati nuo savo minčių. "Apie ką galvoji?" be valgydamas paklausė jis. Truputį pagalvojau kaip jam atsakyti. "Na, tavo pagamintas maistas tikrai skanus." jis šyptelėjo ir toliau valgė maistą.

Artėja mokyklos festivalis ir mane priskyrė būti atsakingai už dekoracijas. Ir kodėl aš..?
Nieko nenusimanau apie tokius dalykus ir nesu tokia kūrybinga. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau orą. Kaip įprastai vaikščiojau mokyklos koridoriais kai staiga prieš mane išdygo vaikinas. "Sveika!" jis pamojavo ir greitai nuleido ranką. Neatsakiau, tiesiog žiūrėjau į jį su keistu veidu. "Apie tave girdėjau daug šioje mokykloje ir man tiesiog pasidariai įdomi." jis pakrapštė savo pakaušį ir nekaltai šypsojosi. "Aišku, gal galiu sužinoti tavo vardą." nesuprantu iškur jis čia atsirado ir ko jam taip parūpau.

"Aš Chan, atleisk kad taip išdygau iš niekur nieko, tiesiog neturėjau progos su tavimi susipažinti

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

"Aš Chan, atleisk kad taip išdygau iš niekur nieko, tiesiog neturėjau progos su tavimi susipažinti."
"Na aš tikrai neturiu laiko su tais pasisveikinimais." žvilgčiojau į visas puses, galvodama kaip atsikratyti jo.
Jau ruošiausi eiti nuo jo, bet jis sustabdė laikydamas mano ranką. Atsisukau į jį gan piktu veidu.

"Geriau nebėk nuo manes, arba sulauksi nemalonumų."
Atrodė, kad jis žiūrėtų į mano sielą sakydamas tai. Aš esu bejėgė, bet būdama šalia Teahyung'o patapau gan stipresnė. Aš apsisukau taip pat apsukau Chan ranką už jo nugaros. Priėjau arčiau jo ausies.
"Kas tu man toks, kad gali sakyti ką man daryti ir ko ne." stipriai suspaudžiau jo ranką, kuri buvo už jo nugaros ir išgirdau tylų suinkštimą. "O tu stipri katytė." Chan tyliai nusijuokė, lyg jam tai būtų linksma. Aš spyriau į jo kairiaję koją ir paleidau jo ranką. Jis greitai iš skausmo sugriebė savo koją ir pradėko rėkti. Nusprendžiau pasišalinti  iš šios vietos kuo greičiau. "Dar susitiksim, katyte." jo veide vis dar buvo baisi šypsena, kuri erzino mane labiausiai.
Stray kids (Chan):

Atsiprašau, kad sumaišiau stray kids vardus su Felix ir Chan

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.



Atsiprašau, kad sumaišiau stray kids vardus su Felix ir Chan. Man dėlto labai gėda :(
Su velyvom Kalėdom❤️🎉

𝕊𝕦𝕝𝕒𝕚𝕜𝕪𝕥𝕚 ž𝕧𝕒𝕚𝕘ž𝕕𝕖𝕤/𝕂𝕚𝕞 𝕥𝕖𝕒𝕙𝕪𝕦𝕟𝕘 𝕗𝕗/𝕃𝕋Where stories live. Discover now