ᴘʀɪᴠᴀᴛᴜꜱ ᴍᴏᴋʏᴛᴏᴊᴀꜱ [P.JM×Reader]

01 | Gilus žvilgsnis

"Panele Kim," jis pakelia savo migdolo formos akis ir pakviečia mane pavarde. Vos jis pažvelgia į mane, jo akys pasikeičia. "Prie lentos."

Velnias. Nemėgstu stovėti prieš visą klasę, žinant, jog vienas iškrypėlis visad į mane spokso... Bet man liepė mokytojas Park - labiausiai mane gąsdinantis žmogus šioje mokykloje - tad taip ir padarau. "Parašyk atsakymus, kuriuos gavai pirmoje, trečioje ir šeštoje užduotyje," duoda instrukcijas. "Sungmin, tu pasirūpink antra, ketvirta ir penkta užduotim."

Šioje klasėje pilna šlykščių žmonių, tačiau yra ir tokių, su kuriais kalbuosi. Sungmin tikrai nėra vienas iš jų. Jis toks vaikinas, kuris visad spokso į merginų užpakalius. Kartą jis net paprašė, kad būčiau jo mergina. Žinoma, aš atsisakiau.

Staiga mokytojas atsistoja iš savo vietos ir nuėjęs prie langų atsirėmia į sieną tam, kad galėtų atidžiau mus stebėti. Jis tiesiai priešais mano suolą, tad tikiuosi, kad pasitrauks, kai grįšiu į savo vietą. Taip ar taip, viskas einasi gan prastai, nes Sungmin, kuris stovi man iš kairės, nusprendžia imtis iniciatyvos ir įsiremti į mane, bandydamas pagriebti prie manęs esantį skudurėlį, nors ir dešinėje lentos pusėje yra vienas skudurėlis. Nereaguoju, nenoriu jam duoti to, ko nori, tad tiesiog padedu kreidą ir grįžtu į savo vietą.

Bandau kuo greičiau grįžti į savo vietą, o mokytojo akys atidžiai mane stebi, priversdamos mano kūną įkaisti šviesos greičiu. Atsisėdu į savo vietą, o jo kūną nuo manęs skiria tik suolas. Velnias, jo stambios, raumeningos kojos yra tiesiai priešais mano palaimintas akis - ar galiu jas pabaksnoti, tik kartelį? Aš noriu sužinoti, koks jausmas jas liesti. Kita vertus... man nepatinka, kaip jis į mane spokso, ties krutine sunėręs rankas. Ar aš kažką padariau ne taip? Blogiausia, kad tai vyksta jau ne pirmą kartą, sakykim, jis gan dažnai žvelgia į mane tuo žvilgsniu, kuris sako, jog kažką padariau ne taip.

"Sungmin, noriu priminti, jog neturi visos dienos." Pasako. "Tai gal turiu visą pamoką?" Begėdiškai atsikerta Sungmin. Neapkenčiu šio per daug savimi pasitikinčio šikniaus. Ir, aišku, keli besmegeniai turi nusikvatoti.

"Pasiskubink, arba likusią dieną praleisi direktoriaus kabinete," ramiai atsako, nutildydamas vaikiną. Jis padeda kreidos gabaliuką ir grįžta į savo vietą. "Gerai," mokytojas atsistūmia nuo stalo ir priėjęs prie lentos ima tikrinti, ką parašėme. Jis susikiša ranką į savo aptemptų kelnių kišenę, o jo akys strykčioja nuo skaičiaus prie skaičiaus. "Gerai, Y/N, tačiau Sungmin turėtų labiau atkreipti dėmesį į tai, ką kalbu pamokose," jis apsisuka ant bato kulno ir priėjęs prie stalo pagriebia popierėlį. "Lieki po pamokų, gudruoli."

"Ką?! Ką aš padariau?!" Suzirzia it mažas vaikas. Mokytojas Park nukreipia savo šaltą, kone mirtiną žvilgsnį į Sungmin. "Turi visas keturiasdešimt penkias minutes apie tai pagalvoti," pašiepiamai šypteli ir atsilošia kėdėje.

Visi besmegeniai klasėje suūžia, taip pajuokdami Sungmin. "Tylos! Arba liksite po pamokų su savo draugu," jis suurzgia giliu balsu, kurį retai naudoja. "Bet mano mažutė Y/N nieko nepadarė, mokytojau."

Pakėliu galvą vos išgirdusi savo vardą. Dėbteliu į tą šūdžių, kuris drįso taip mane pavadinti prieš visą klasę, o jis tiesiog vypteli.

"Nesijaudink, mano mėgstamiausia mokinė niekad nebus palikta po pamokų." Jis ištaria, paleisdamas kulką mano širdin. Ką jis sako? Aš jo mėgstamiausia mokinė? Kodėl? Nemeluosiu, esu pamaloninta. Būti mėgstamiausia mokytojo Park mokinė - didelė garbė.

"Pone mokytojau, ką jūs sakote!? Juk AŠ jūsų mėgstamiausia mokinė!"

"Ne, aš jo mėgstamiausia mokinė visoje mokykloje!"

Kelios merginos ima ginčytis. "Mokytojau, juk žinote, kad negerai turėti mėgstamiausius mokinius." Sungmin keistai sukikena."Juk žinai, kad negerai šitaip kalbėti su savo mokytoju, tad tylėk ir dirbk, arba būsiu priverstas susisiekti su tavo tėvais." Ta rakštis subinėj nuleidžia galvą, tačiau šypsnis nepalieka jo lūpų.