Six Months 📌

1.

🙈🙊🙈

-Leila, nagi, neatsilik, - Alisa pašaukė mane būdama keliais metrais nutolusi nuo manęs. Jos žvilgantys šviesūs plaukai buvo lengvai taršomi švelnaus vėjelio, kol tuo tarpu mano buvo suspausti į arklio uodegą. Jos nuostabiai graži suknelė, kuri nesiekė net kelių, nespėjo paskui ją, tad sijonas leidosi tempiamas, kol tuo tarpu aš iš lėto žingsniavau su aptemtais džinsais ir laisva maikute, kuri paslėpė mano užpakalį.

Tuo mes su Alisa ir skiriamės.

-Jei mes pavėluosime, aš tau visą gyvenimą neatleisiu, - Alisa juokaudama pagrasino, tačiau jos žodžiai privertė mane paspartinti žingsnį.

Alisa - beprotiško grožio blondinė, sulaukianti kiekvieno vaikino, ir ne tik, žvilgsnių. Ji yra vienintelė mano tikra draugė priimanti mane tokią, kokia esu su visais pliusais ir minusais. Kiekvieną sekundę būdama šalia jos esu dėkinga jai už kiekvieną mažmožį - drąsų žodį, ištartą tada, kai man pritrūksta drąsos, mielą šypsnį, kai man pritrūksta pasitikėjimo savimi ir net pajuoką, kai pati kalbu niekus.
Alisa mano viskas ir aš tikrai negaliu rizikuoti ja dėl kažkokio nelemto koncerto miesto aikštėje.
Alisai, žinoma, svarbiausia - jos dievinama pop roko vaikinų grupė užkulsiuose, kurie netrukus įžengs į sceną.

-Negaliu sulaukti kol juos pamatysiu, - Alisa iš nekantrumo sučiupo mano delną ir suspaudė jį, priversdama nemalonius skausmo dieglius perbėgti visa ranka iki pat peties.

-Turėtum nurimti. Jei jie tave pamatys šokinėjančią ir klykiančią, greičiausiai iškvies greitąją pagalbą, jog išvežtų į beprotnamį, - patariau jai juokaudama ir tai sukėlė jai menką šypsnį, kurį ji paslėpė papurtydama galva. Alisa visuomet priima mano nekokius juokelius.

Saulė jau buvo pasislėpusi už scenos. Dėkui Alisai, jog prasibrovėme į priekį. Vos keli žingsniai toliau nuo scenos ir saulės spinduliai degintų mūsų akis.
Giedras dangus neleido keturiems jauniems vaikinams į sceną įeiti nepastebėtiems.
Alisos džiaugsmingas klyksmas nuskambėjo pirmiausiai ir tik išgirdusi jį, publika pasitiko vaikinus plojimais.
Su šypsena nužvelgiau džiūgaujančią draugę ir nusukau akis į staigiai susiruošusius atlikėjus scenoje.
Pirmoji skambėjusi daina 'Somebody to You' buvo Alisos mėgstamiausia. Tą supratau ne tik aš, bet ir visa, kelių šimtų žmonių, publika.

-Brad atrodo pritrenkiamai, - Alisa tyliau pasakė, kai vaikinai ruošėsi sekančiai dainai. Šyptelėjusi dar kartą nužvelgiau įprastais marškinukais ir kelnėmis pasipuošusį atlikėją. Jai jie visuomet nuostabūs. Negaliu jos teisti - jie tikrai išvaizdūs.

Nežinau kiek tiksliai laiko klausiau Alisos  garsaus dainavimo. Ji ne tik atrodo kaip modelis, bet jos balsas taip pat turėtų sulaukti daugiau dėmesio.
The Vamps grupės nariai paskelbė pertrauką ir pasišalino iš scenos, o fone ėmė groti lėta ir švelni muzika.

-Eime,- Alisa paragino, tačiau man nespėjus susigaudyti ji dingo iš mano akiračio.

Nerimas suspaudė mano širdį, bet stengdamasi jį ignoruoti ėmiau brautis pro žmonių minią. Vieni jų niekaip negalėjo nuspręsti kurį prekeivių stalelį apžvelgs pirmą, o kiti, pasitikintys savimi, tempėsi paskui save visiškai aplinkoje nesiorentuojančius vaikus.
Nutiko tai, ko aš ir tikėjausi. Kakta susidūrė su kažkuo kietu, o kojos užkliuvo už išsikišusio akmens. Dešinei kojai kryptelėjus išleidau keistą inkštelėjimą ir buvau pasiruošusi skaudžiam kritimui ant užpakalio, tačiau stipri ranka mane sugavo greičiau, nei įkaitusi žemė pabučiavo mano minkštąją.

-Turėtum būti atsargesnė, - nepažįstamas ir nemalonus vyriškas balsas privertė pakelti akis į, išties jauną, vaikiną.

-Atsiprašau, - išslydau iš tamsiaakio rankų. Pirštai iš įpročio sugriebė trumpesnių plaukų sruogą paslėpdama ją už ausies. Taip tamsiaplaukiui išsidaviau, jog susigėdau.

-Ar tu ne Alisos draugė? Lisa...? - vaikinas susiraukė. Pasimetusi nužvelgiau nepažįstamo vaikino veidą. Iš kur jis pažįsta Alisą?

-Aš Leila. Ar matei Alisą?- kilstelėjau antakius.

-Ji nuėjo prie tualetų. Štai ten, - vaikinas draugiškai mostelėjo ranka, parodydamas į kurią pusę turėčiau eiti, jei noriu rasti draugę.

-Ačiū, - padėkojau ir nespėjus jam mirktelėti dingau iš akių. Nekenčiu bendravimo su vaikinais. Na, ir šiaip su žmonėmis.

-Kur tu dingai? - sušnypščiau ant draugės, vos ją pastebėjusi.

-Maniau, jog tu eini šalia,- Alisa atsakė, būdama ne ką mažiau pasimetusi, nei aš.

-Aš pavargau. Noriu važiuoti namo, - suzyziau it mažas vaikas. Čia buvo daug ramiau nei besistumdančių žmonių minioje, tad mano vaizduotė be leidimo priminė šiltą lovą ir tylą namuose.

-Leila, aš pirmą kartą tave išsitempiau į žmones, o tu po kelių valandų jau šaliniesi. Koncertas tik prasidėjo. Tu puikiai žinai kiek daug man reiškia, jog esi šalia,- Alisa priėjusi suėmė mano drebantį delną savo švelniomis rankomis. Atodūsis išsprūdo pro lūpas.

-Gerai,-sumurmėjau, o šviesiaplaukės veidą papuošė šypsena. -Aš pasistengsiu visko nesugadinti, - sunkiai išspaudžiau šypseną ir dėl šito sulaukiau jos apkabinimo.

-Tu nieko nesugadinsi. Niekada ir nesugadinai, - ji paguodė mane, tačiau tai privertė mane tik prunkštelėti iš jos nevykusio melo.

-Manau, jog tavo gyvenimo meilės jau scenoje, - sumurmėjau tolumoje išgirdusi papildomus balsus.

-Tiksliai! - Alisa staigiai atsitraukė ir eilinį kartą pamiršusi mano egzistavimą dingo tarp žmonių. Save ramindama, atsidusau ir šyptelėjusi ėmiau sekti, skubančią prie scenos, draugę.

Atsiprašynėdama broviausi pro žmones, akies krašteliu stebėdama auksinius plaukus priekyje. Jei ne Alisos maldavimai, čia nebūčiau vykusi.
Nuo skardžių gitarų akordų ir klykiančių gerbėjų balsų jau ėmė perštėti ausų bugnelius, tad, nepaleisdama iš akių savo geriausios draugės, pasitraukiau arčiau užkulsių, toliau nuo kolonėlių ir scenos vidurio, prie kurio strykinėjo ne tik Alisa, bet ir dar keli šimtai merginų.
Su šypsniu veide stebėjau laimingą draugę. Kažkaip ji sugeba nekreipti dėmesio į visas problemas, į visus kreivus žmonių žvilgsnius ir būti tiesiog laiminga. Ji myli save tokią, kokia ji yra. Visai kaip aš myliu ją, tačiau savęs pamilti taip ir nesugebėjau per visus savo septynioliką metų.

Akys smalsiai nužvelgė visus stovinčius pirmoje eilėje, o po to - paskutinėje. Mano akys susitiko su tuo pačiu juodaplaukiu. Pajutusi raudonį skruostuose nuleidau akis į parudavusią žolę, o tuomet vėl nužvelgiau draugę.
Nepaklusnios akys vėl žvilgtelėjo į Alisos draugą minioje, tačiau jo ten nebebuvo. Vietoj to, tamsiaplaukė mergina šokinėjo į dainos ritmą ir plojo rankomis.