Six Months 📌

4.

Tik žinau, jog pabudau šaltyje.
Netrukus mano kūną apgaubė šiluma ir vos per kelias sekundes ėmiau prakaituoti. Tuomet pajutau ir plėšiantį galvos skausmą.
Inkštimas išsprūdo pro mano lūpas išduodamas mano pabudimą.

-Na, linksma vakar buvo? - vyriškas balsas nuskambėjo netoliese, o tuomet pasigirdo ir artėjantys žingsniai. - Imk vandens ir išgerk šitą tabletę, - Davianas pasakė, o aš tik tuomet pramerkiau akis.

Teko sutelkti visas jėgas, jog atsisėsčiau ir paimčiau stiklinę vandens savo drebančiomis rankomis. Tik išgėrusi skystį susiprotėjau apsidairyti.
Patalpa man buvo iki kaulų įgrisusi - tai mano butas. Na, bet aš bent jau ne tame pragaro kampelyje.

-Dieve mano, Leila, tu net neįsivaizduoji kaip aš jaudinausi! - į kambarį įgriuvo ir geriausia mano draugė. Jos pakeltas tonas privertė mane susiraukti.

-Ką aš vakar veikiau? - sumurmėjau, pati išsigąsdama savo silpno balso.

-Tu nieko nepameni? - Alisa išpūtė akis ir priėjusi atsisėdo ant lovos. Tuomet nusuko akis į, kitoje lovos pusėje stovintį, Davianą ir ji baikščiai nužvelgė jo veidą.

-Ne. Kas nutiko? - vis dar susiraukusi stebėjau draugę, nes jos reakcija mane kiek gąsdino.

-Ji tiesiog padaugino. Per kurį laiką atsigaus, - Davianas  pakomentavo ir nužvelgė mano veidą. Nurijusi seiles nužvelgiau abu juos.

-Paaiškinkit kas vakar įvyko, - paraginau.

-Tu prisigėrei, kas yra labai keista iš tavęs. Davianas rado tave visiškai nesiorientuojančią aplinkoje ir mes parvėžėme tave čia, - Alisa šyptelėjo. - Dėl ko to gėrei, Li? Tu nebūtum išgėrusi net gurkšnelio jei nuo to priklausytų majo gyvybė, bet šįkart tu nė nepagalvojai apie padarinius.

-Aš...-sumurmėjau, norėdama papasakoti geriausiai draugei kiekvieną mamos ištartą žodį, tačiau vietoj to, tik nemaloniai dėbtelėjau į vaikiną kambaryje.

-Taip, Davianai, tavęs mums nebereikia, ačiū, - Alisa išsišiepusi nužvelgė tamsiaplaukį, kuris, pavartęs akis, per kelias minutes paliko kambarį.

-Ar jis tau patinka? - ignoruodama galvos skausmą paklausiau draugės ir iš jos pasigirdo prunkštelėjimas, panašus į tokį, kurį galima išgirsti arklidėse.

-Ne. Jis tiesiog keletą kartų man padėjo atlikti kelis reikaliukus, o aš jam atsilyginau, - Alisa trūktelėjo pečiais.

-Atsilyginai? - suraukiau nosį ir antakius, parodydama pasišlykštėjimą savo geriausia drauge.

-Dieve mano, Leila, seksas yra normalu, - Alisa pavartė akis ir atsiduso, atmesdama savo žvilgančius plaukus.

-Tu su juo miegojai? - išpūčiau akis.

-O ką tu galvojai? O ir šiaip, tau irgi vertėtų jį suvilioti. Jis geras lovoje, tad ir tavo pirmas kartas būtų nepamirštamas, - Alisa mirktelėjo.

-Alisa, ar tu juokauji? Jis tavo draugas! - kilstelėjau balsą ir sulaukiau alkoholio padarinio galvoje.

-Nešūkauk. Geriau pasakok kas privertė tave šitaip prisigerti, - Alisa pabarė ir įsitaisė lovoje šalia manęs. Išsprūdęs atodūsis privertė Alisą susiraukti.

-Mama nusprendė mane ištekinti,- pasakiau ir iš draugės lūpų pasigirdo garsus, nepatenkinto šuns urzgimas. - Ji galvoja, jog taip mane privers grįžti į populiaraus žmogaus gyvenimą ir naudotis kitų pinigais. Kadangi nesu pilnametė, negaliu jai paprieštarauti. Vestuvės jau ateinantį savaitgalį.

-Kas jaunikis? Gal bent jau tas nepienburnis ir parodys tau, ką reiškia turėti vaikiną, - Alisa tarė, tai, ką jau žinojau, jog iš jos sulauksiu.

-Aš nežinau kas jis. Mama net vardo nepasakė. Pamatysiu jį tik prie altoriaus,- užverčiau galvą.

-Bet jei ten bus koks šlykštynė, aš pasiruošusi jį pakasti, jog taptum našle, - Alisa nusijuokė velnišku juoku, taip priversdama ir mane nusijuokti. - Šito ir laukiau, - ji kikendama mane apkabino.

-Tiesą sakant, nebijau ištekėti. Galėsiu su juo išsiskirti vos kai man sukaks aštuoniolika. Be to, nežinau kas per beprotis imtų nepažįstamą merginą į žmonas ir būtų laimingas dėl to, - truktelėjau pečiais.

-Visokių debilų žemėje gyvena, - Alisa nusižiovavo.

-Tu visai manęs nepaguodi. Kiek laiko miegojai?- rūpestingai susmalsavau.

-Kelias valandas. Davianas neleido man miegoti, - Alisa suniurzgėjo prisiglausdama ir imdama snausti.

-Jūs abu šlykštūs, - suraukiau nosį.

-Ne. Tai tiesiog tavo mąstymas nešvankus, - Alisa išsišiepė, vis dar būdama užsimerkusi, todėl gavo kumštelėjimą.

-Ar pranešei, kodėl neatvyksiu į darbą ir mokyklą? - atsidusau.

-Taip, o dabar miegok ir leisk man miegoti, - Alisa piktokai subarė ir sučepsėjusi ėmė snausti.

-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-.-

-Davianas mus abi kviečia vakarienės pas save, - Alisa surėkė iš virtuvės.

-Aš atsisakau, - tokiu pat tonu pasakiau ir įsidėjau šaukštelį ledų į burną.

-Tuomet jis atvažiuos pas mus, - Alisa blyksnio greičiu atsirado svetainėje.

-Šito irgi atsisakau, - sumurmėjau ir vėl įsikišau ledų į burną.

-Jis neklausė. Arba mes pas jį, arba jis pas mus, - Alisa pasakė ir ruošėsi nustryksėti į virtuvę vėl, tačiau aš ją sustabdžiau.

-Su sąlyga, jog leisi jus vadinti saldžiąja porele, - pasakiau išsišiepdama.

-Man jis net nepatinka! - Alisa surėkė, o aš ėmiau kikenti, klausydama kaip ji grėsmingais žingsniais nutepseno į virtuvę.

Davianas jai ir netiktų. Alisa per graži jam. Ji per graži kiekvienam šios žemės vaikinui. Ji nusipelnė geriausio, o iki šiol visi jos turėti vaikinai Alisą labai įskaudino. Dėl vieno ji verkė visą mėnesį ir praleido daug paskaitų. Būtent dėl to dabar ji vengia artimų draugysčių su vaikinais - žinoma, apart sekso. Ji mėgsta sakyti, jog tai yra natūralu, mes visi tokie ir tokius mus Dievas sukūrė.
Nesutinku su ja. Nimfomanija yra jau psichinis sutrikimas. Tikrai.

Alisa penkioliką kartų paragino mane lipti nuo sofos ir padėti jai gaminti vakarienę, tačiau galų gale mes užsakėme tris šeimynines picas. Aš liepiau užsakyti ir ketvirtą, bet Alisa manęs neklausė. Kaip ir visada.
Ledų indelyje neliko per maždaug pusvalandį, tačiau užpakalio pakelti nuo sofos nesugebėjau.
Vos nuskambėjus skambučiui mano nepatenkintas urzgimas nuskambėjo visoje svetainėje. Jį palydėjo Alisos juokas.