Six Months 📌

5.

Likusi savaitė prabėgo greičiau, nei maniau, kad įmanoma. Per visą savaitę Alisa zyzė, jog važiuos su manimi pirkti suknelės, net jei ir ji nemėgsta mano mamos,visai kaip ir ji Alisos. Tačiau aš neturėjau pasirinkimo.
Alisos įtaka, Davianas nuvežė mus prie prekybos centro kuriame, pagal viską, turėjo laukti mano mama.
Nustebusi nužvelgiau pustusčią aikštelę - mama nepasigyrė mano vestuvėmis?
Vos įėjus į prekybos centrą pastebėjau mamą, nepatenkintu rūsčiu veidu stebėdama sieną.
Ir tai tik dėl to, jog vėluojame porą minučių.

-Pagaliau! Maniau, jog nebesulauksiu! - mama pakėlė balsą pavartydama savo dideles akis, išpaišytas akių pieštuku.

-Ir tave malonu matyti,-atsidusau, o Alisa nepratarė nė žodžio. Mama tylėdama pirštu staigiu judesiu parodė durų link ir aš susiraukiau.

-Važiuojame į saloną. Šitoje kiaulidėje mes neapsipirkinėsime, - mama pasakė, nukaukšėdama pro mus. Alisa giliai įkvėpė, norėdama paprieštarauti, tačiau aš sustabdžiau ją ir ėmiau temptis ją paskui mamą.

Per penkiolika minučių atsiradome prie didžiulio prabangaus pastato. Mama nelaukdama mūsų, kol išlipsime iš taksi, nukaukšėjo į vidų, o mes atsidususios nusekėme ją į pastatą.
Viduje, žinoma, buvo labai prabangu ir labai daug vestuvinių suknelių. Tamsaus gymio mergina jau kalbėjo su mama.

-Jai reikia vestuvinės suknelės, - mama teigė.

-Gerai. Puiku. Kokios suknelės norėtumėte? Ateikite, parodysiu šių laikų populiariausias, - mergina kukliai nusišypsojo ir tai man jau patiko.

-Kur čia yra vadovė? - mama apsidairė, paslėpdama tiek mano, tiek merginos šypseną.

-Einam pažiūrėti suknelių, - Alisa pasakė ir nusitempė mane prie tos merginos, o tuomet visos trys nuėjome prie milijono vestuvinių suknelių.

<...>

-Man ji patinka, - šyptelėjau, išlindusi su vestuvine suknele iš persirengimo kabinos.

-Ji per daug uždara, - mama tuojau pakritikavo. - Atrodai stora.

-Ačiū, mama, - pavarčiau akis ir atsisukau į Alisą ir pardavėją.

-Jums labai tinka, - pardavėja, prisistačiusi Keitės vardu, nusišypsojo.

-Aš apsiverksiu, - Alisa pamojavo rankomis priešais savo veidą.

-Aš noriu šios,- pasakiau mamai ir ji pavartė akis, o tuomet ėmė naršyti savo rankinėje, ieškodama piniginės, parodydama, jog aš laimėjau.

    Iš Daviano pozicijos

Vos merginos išlipo iš automobilio, sulaukiau skambučio. Išleidęs nepatenkinamą garsą atsiliepiau į Džeiko skambutį.

-Sveikas. Man reikia tavo pagalbos, - vaikinas pasakė. Suurzgiau.

-Kas vėl? - užverčiau galvą, tačiau viena akimi, per veidrodėlį, stebėjau dvi merginas einančias į prekybos centrą.

-Man reikia merginos nakčiai, - jis suzyzė.

-Negaliu tau niekuo padėti. Žinai, jog tuo nebeužsiimsiu, - pavarčiau akis.

-Bet juk pažįsti. Kaip ten ta tavo draugė? Alisa? Kaip ji? - Džeikas pasidomėjo.

-Alisa ne tavo nosiai. Ji ne kekšė ir tau neatsiduos, - sumurmėjau.

-Bet su tavim gi miegojo, - Džeikas prunkštelėjo.

-Čia jau visai kita istorija. Negaliu tau niekuo padėti,- perverčiau akis, nužvelgdamas pro mano mašiną praeinančius sutuoktinius su vaiku ant rankų.

-O kaip Alisos draugė? Kuo ji vardu? Lisa ar...

-Ji Leila. Ir ji juo labiau tau netiks. Ta mergiotė išlepus, bet be galo kukli. Ji net į tavo pusę nepažiūrės, - nusijuokiau.

-Man iššūkiai patinka, - Džeikas taip pat nusijuokė.

-Siūlau net neprasidėti. Jei gerai supratau, ji ne vieniša,- tariau, laukdamas draugo atsakymo ir netrukus išgirdau keiksmažodį telefone.

-Tu mane jau sudominai. Duokš man jos numerį,- Džeikas suzyzė.

-Paprašyk Tomo, pas jį merginų numerių milijonas. Turiu baigti, - nusijuokęs pranešiau ir padėjau ragelį. - Ir jam dar Leila parūpo, - nusijuokiau sau ir užvedžiau mašiną.

Džeikas geras vaikinas, bet Leila tikrai ne jam. Žinoma, aš nepažįstu tos princesės, bet Džeikas neturi kantrybės žaisti. Jis nori visko čia ir dabar, o Leila, esu beveik įsitikinęs, dar nekalta. Jos nerangūs judesiai ir akyse matomas nepatogumas, kai ji šalia manęs, tai puikiai parodo.
Jei ne Džeiko savimeilė ir Leilos vestuvinė suknelė, tikrai duočiau jam jos numerį - gal jis ir pažaistų su ja iki kol jam atsibostų. Alisa jam per gera.
Leidau rankoms pačioms vairuoti automobilį ir netrukus sustojau prie Hario namų. Jei kas ir gali padėti atsipalaiduoti - tai jis.

     Iš Leilos pozicijos.

-Ta suknelė atrodė nuostabiai ant tavęs, - Alisa suplojo rankomis ir aš nusišypsojusi žvilgtelėjau į žilstelėjusį vyrą prie vairo, kuris stebėjo mane per taksi automobilio veidrodėlį. Vos sutikęs mano žvilgsnį jis nusisuko.

-Jei pažinočiau jaunikį, galėčiau džiaugtis tuom, - šyptelėjau vėl atsisukusi į draugę.

-Viskas bus gerai. Galbūt jis bus visai mielas, o gal ir seksualus, - Alisa mirktelėjo, o aš kiek išpūtusi akis nežymiai žvilgtelėjau į vairuotoją. Alisa išsišiepė, supratusi kaip jaučiuosi.

-O galbūt jis žudikas ar vagis? - kilstelėjau antakius.

-Ne. Nemanau. Tavo mama ieškotų turtingo ir su gera reputacija. Baisiausia kas gali būti, tai jog jis gėjus arba fuckboy'us, - Alisa pavartė akis.

-Jei jis gėjus, tai aš laimingiausia netikra nuotaka pasaulyje, - nusijuokiau.

-Jei jis gėjus, tai mes turėsime naują geriausią draugą, - Alisa mirktelėjo, o tuomet taip pat nusijuokė.

-Bet tu teisi. Mama minėjo, jog jis iš geros šeimos, - parodžiau kabutes pavartydama akis.

-Viskas bus gerai. Ilgai su juo tempti nereiks, - Alisa nusišypsojusi, bakstelėjo man į šoną, norėdama pakelti nuotaiką.- Šiandien linksmai atšvęsime tavo paskutinę vienatvės dieną, - Alisa mirktelėjo.

Tai labiau bus ne šventė, o laidotuvės.