Six Months 📌

12

-Fantastika, - išgirdau Alisos burbtelėjimą man už nugaros.

Einame į viešbutį, kuriame mes gyvensime. Mėnesį. Du vaikinai ir dvi merginos. Skamba sumautai.

-Žinai, kuo ilgiau tu būsi susiraukusi, tuo labiau gadinsi mums visiems nuotaiką,- Džeikas pasakė Alisai ir jo ranka prisiglaudė prie jos. Alisa staigiu judesiu skaudžiai plekštelėjo jam per ranką ir priartėjusi prie manęs suėmė mano ranką.

-Aš miegu su tavimi,- Alisa sumurmėjo suspausdama mano ranką.

-Natali noru, tu nebūsi įleista į Leilos kambarį,- Davianas tarė it niekur nieko. Mes abi su Alisa atsisukome į jį susiraukusios.

-Kaip?- nesuprantu. Kaip ji gali uždrausti.

-Prie mano ir Leilos, bei prie Alisos ir Džeiko kambario budės apsauginiai. Visą parą. Naktį jie nieko neįleis į kambarį. Taip liepė Natali, - Davianas ramiu balsu pasakė. Nepanašu, jog jis susijaudinęs dėl šito. Priešingai nei Džeikas.

-Jis mane išprievartaus! - Alisa riktelėjo. Spustelėjau draugės ranką, skatindama ją išlikti ramią.

-Viskas bus gerai, - Džeikas išsišiepė.

-Jei Džeikas prilies tave bent pirštu, jis gaus naują kambarį sau vienam,- Davianas šyptelėjo Alisai, kuri ėmė panikuoti.

-Pridėk, jog jei aš ją paliesiu ne jos noru, - Džeikas pasakė.

Sulaikiau keiksmažodį gerklėje ir apkabinau draugę.

-Jei kas ne taip, parašyk man. Jie privalo mus išleisti į lauką net ir naktį, jei mums reikia gryno oro, - sumurmėjau. Alisa spustelėjo mane glėbyje.

-Einam,- Davianas mus paragino ir mes vėl atkreipėme dėmesį į kelią link kažkokio prabangaus pastato. Viešbučio.

Ir tik tada man dingtelėjo. Mama nori anūkų. Mama nori demesio. Ji žino, kad jei aš būsiu su Alisa, anūkų ji nesulauks. Ji tikriausiai tikisi, jog aš mylėsiuosi su Davianu naktimis.
Prisiverčiau save pakelti akis į Davianą.
Jo venos ant kaklo iššokusios ir tai atrodo baisiai. Tikriausiai jis vilkolakis ir naktį pavirtęs juo, mane suės. Būtų šaunu. Bent nereikėtų klausytis pamokslų kodėl nesusilaukiau vaikų su Davianu.

Kambarius rado Davianas. Mūsų kambariai kiek toliau vienas nuo kito ir mano vyras neakivaizdžiai pasakė, jog tai taip pat mamos idėja.
Alisa gailiu žvilgsniu nulydėjo mane. Aš taip pat nesitikėjau tokio mamos žingsnio.
Į kambarį Davianas mane įleido pirmą. Čia jau buvo mūsų daiktai, kurių mes net nepasiėmėme iš lėktuvo. Va čia tai stebuklai.

-Tavo spinta šita, - Davianas parodė ir tai buvo jo paskutiniai žodžiai prieš tylą. Bent jau taip atrodė.

Abu tyloje susitvarkėme savo daiktus. Negaliu patikėti viename kambaryje su šiuo.... Nežinau kas jis. Nežinau. Tik žinau, jog esu dėkinga jam, jog jis neleido užsakyti kambario su dvigule lova. Kitu atveju aš mirusi.
Telefonas suskambėjo pranešdamas apie žinutę ir tai, kad ant ekrano mačiau Alisos vardą, privertė mane sunerimti.

-Turiu eiti, - tariau.

-Niekur neik viena. Tu čia nieko nepažįsti. Pasiklysi, - Davianas apsimetė rūpestingu. Prieš pat man pakomentuojant, jis atsitraukė nuo savo daiktų ir priėjęs atidarė man duris.

-Aš niekur toli neisiu. Galbūt net neišeisiu iš viešbučio, - susiraukiau nepajudėdama iš vietos.

Davianas tylėjo, spoksodamas tiesiai į mano akis. Išties pasijaučiau nemaloniai. Nurijau susikaupusias seiles ir pamynusi savo išdidumą išėjau į koridorių, leisdama vaikinui sekti paskui mane.

Alisa susiraukė pamačiusi Davianą už manęs. Vaikinas suprato kas vyksta, tad lyg apsauginis atsiliko keliais metrais nuo mūsų. Na, jis bent žino kas yra privatumas.

-Džeikas užsakė kambarį su dvigule lova. Tas kambarys tikriausiai buvo skirtas jums, bet Davianas nenorėjo judviejų barnio todėl pasiėmė kambarį su atskiromis lovomis. Visą šį mėnesį man teks miegoti vienoje lovoje su iškrypėliu,- mergina vos tramdė ašaras.

Neįsivaizduoju iš kur, tačiau gavau pliūpsnį drąsos.
Apsisukusi nužingsniavau prie pat Daviano ir jis susiraukęs nužvelgė mano veidą.

-Mes keičiamės kambariais su Alisa.