(3.1) „Bitch"

1.8K 136 4
                                    

Stipriai užmerkiau akis kai kelios ašaros paliko mano skruostus. Sukandau lupą ir smarkiai kvepuodama kankinausi. Negalėjau nei matyti, nei girdėti. Visą tai dabar buvo per sunku. Stuburo tarsi nebuvo, aš tiesiog jo nejaučiau. Bandžiau stotis, bet vis gryždavau į pradinę padetį.

Išgirdau kažką panašaus į 'Maybell!!!', 'Laikykis viskas bus gerai' ir 'Aš ją nuvešiu'. Tada stiprios rankos apglebė mano gležną kūną. Suinkščiau kai skausmas perėjo mano nugara.

Kol galiaus kunas tapo lengvas, o akis apsėmė tamsa.

Mane prižadino pipsėjimas. Jis vis nesiliovė. Kol galiausiai, tai pradėjo mane nervinti. Neišlaikius atsimerkiau. Suraukiau antakius. Aš ligoninėje?! Ką po galais aš čia veikiu?!

Sukandau dantis bandydama atsisėsti. Suklykiau iš skausmo ir gryžau į baltus patalus.

Po ilgo gulėjimo į palatą įėjo seselė. Ji kaip ir visos buvo apsivilkusi baltą chalatą. Keletą sekundžių stovėjusi priešais mane, ji galiausiai ispaudė mažą šypseną.

"Kaip laikotės?" kiek susirūpinusi paklausė.

"Gerai" šyptelejau pažiūrėjusi į ją.

"Jei ne jūsų vaikinas, viskas galėjo baigtis daug blogiau" Atsiduso.

"Pala, pala, mano kas!?"

Į palatą įėjo dar vienas asmuo. Jo mažiausiai tikėjausi čia. Susiraukiau, pažvelgdama į jį. Jo veidas buvo neįskaitomas kas mane dar labiau glumino. Pakėliau antakį laukdama jo pasiteisinimo kodėl jis čia. Seselė vis dar supratingai į mus žiurėjo, jos plati šypsena nepaliko jos veido nei sekundei.

"Oh... Štai ir jis."

Rules ➳ l.hWhere stories live. Discover now