Rules ➳ l.h

(14.2) „He Left"

Matematikos klasėje buvo tylu, vienintelis garsas kurį galėjau girdėti šiuo metu buvo įnirtingas Calum rašymas tušinuku savo užrašų knygutėje.

Kad ir kaip stengiausi įžiūrėti ką tokio ypatingo jis jame rašė, visos pastangos nuėjo veltui, kadangi jo krūtinė buvo įtin arti prisispaudusi prie sąsiuvinio, o galva nulinkusi žemyn.

"Calum?" Jis klausiamuoju žvilgsniu atsisuko į mane ir aš nukreipiau savo smalsias akis į jo užrašus "kas ten?" Kilstelėjau galvą link jų.

"Nieko ypatingo" jis atsilošė savo kėdėje.
"It's stuff like this that makes me wish that I could change somehow. Sitting here at hom-"Calum sunkiai užvertė visus užrašus, man prieš nosį, nespėjus visko perskaityti. "Calum, ar ten... Ar ten dainos žodžiai?" Mano veidą papuošė didžiulė šypsena.
"Ne, žinoma ne" Jo žandai paraudo ir aš negalėjau sulaikyti savo nuostabos.
"O dieve, koks jos pavadinimas?" Maldaujančiu žvilgsniu žiūrėjau į jo rudas akis.
"Juk sakiau-"
"Calum" piktai atsidusau, įnirtingai belsdama nagus į medinį stalą.
"Tai-" Skambutis nuskamėjo neleisdamas jam baigti ir vaikinas staigiai pakilo iš savo vietos. "Pasimatysime veliau" susirinkęs visus savo daiktus greitai paliko kabinetą.

Mano veido nei sekundei nepaliko šypsena, mintis, kad Calum rašo dainą, visiškai išmušė mane iš vėžių.

Nespėjus susivokti stiprios rankos mane truktelėjo ir aš atsiremiau į žmogaus krūtinę.

Palenkiau galvą į viršų ir sutikau Tom akis kuriose atsispindėjo neaiškus pyktis. Puikiai supratau ko jam reikėjo.

"Kas tau yra?" Jis suraukė antakius pažvelgdamas žemyn į mane.
"Paleisk" piktai tariau ir jo ranka palengva paleido manąją.
"Ar bent jau gali paaiškinti kas vyksta?" Tom keistai žiurėjo į mane ir aš supratau, kad turėjau pasiaiškinti jam, kodėl taip vengiau jo visus šiuos du mėnesius, bet bėda buvo ta, kad dabar man mažiausiai rūpėjo Tom ir mūsų nesutarimai, tad vietoj to aš apsisukau jausdama jo žvilgsnį deginant man skylę nugaroje ir išėjau palikdama mokyklą.

"Gal pavešti?" Mano ausis pasiekė iki kaulų pažystamas balsas ir aš sulaikiusi kvepavimą, drebančiomis kojomis atsisukau su šypsena veide.
"Kur tu buvai?" Nieko nelaukusi kritau Ashton į glėbį, atremdama galvą jam į krūtinę.
"Turėjau reikalų" jis nusijuokė, apvyniodamas savo rankas aplink mano liemenį.

Tik atsitraukusi suprantau, kiek laiko praėjo nuo tada kai paskutinį kartą jį mačiau ir kaip stipriai jis pasikeitė. Plaukai, ilgi, vis krintantys vaikinui į akis, o akys, akys išliko tokios pat gyliai rudos, kokios ir buvo, dailus žandikaulis ir miela šypsena. Kurkas aukštesnis už mane, Ashton šiek tiek atsitraukė, leisdamas lengviau atsikvėpti.
"Ar nieko prieš, jei pavešiu iki namų?" Paklausė, nueidamas prie mašinos durelių.
"Visiškai neprieštaraučiau" nusijuokiau, įlipusi į mašiną.

Po tylios muzikos fone, vaikinas pasimuistė savo keleivio vietoje ir tarė:
"Mums reikia pasikalbėti apie Luke" akimirksniu surimtėjau ir tvirtai sučiaupiau lūpas.
"Greičiausiai turi naujienų" sunkiai atsidūsau.
"Jis išvyko, išvyko iš šalies".

Atsiradus menkoms mintims, parašiau jums naują dalį, laukių jūsų nuomonių xx