Rules ➳ l.h

(11.2) „Are You Okay?"

ASHTON

Trenkiau lauko durimis ir įėjęs į svetainę žvilgtelėjau į įsidrėbusį Luke.
"Tikuosi tu jai nieko nepadarei" persmeikiau jį pagiežingu žvilgsniu. Jis pavartęs akis atsistojo.
Priėjęs prie manęs patapšnojo delnu per petį.
"Nesijaudink, aš jos neliečiau" kiek atsipalaidavau. "Kolkas" Luke tyliai sukrizeno.
"Tik pabandyk"
Jis ignoravęs mane nuėjo į virtuvę. Atidaręs šaldytuvą pasilenkė.
"Alaus?" linktelėjau.
Ištraukęs dvi skardines alaus, vieną iš jų mestelėjo man.

Užvėręs šaldytuvą su koja, jis atsisėdo ant vienos iš aštuonių virtuvės kėdžių.
"Turiu naujienų" atsiduso.
Jo veidas persikreipė. Tapo kiek rimtesnis ir pyktis jautėsi jo akyse.
Žvilgtelėjau į Luke.
"Michael grįžo" įsitempiau. Stipriau suspaudžiau skardinę rankose.
Šūdas!
"Ko jam reikia?" rimtu tonu paklausiau.
"Jis nori keršto" gūžtelėjo pečiais.
Valdžiau įtūžį savo galvoje. Visi žinojome, kad jis grįš, bet dabar... Dabar tai nebuvo tinkamiausias metas.
"Ir ką žadi daryti?" klausiamuoju žvilgsniu atsisukau į Luke.
Jis nusijuokęs tarė:
"Nužudyti" atsistojo iš savo vietos "turi geresnių minčių?" kilstelėjo antakį.
Nieko neatsakiau.

Tai buvo gera įdėja. Tiesiog nužudyti jį, sunkiai ir skausmingai. Visi norėjome jo mirties, viskas turi baigtis, visi tie narkotikai, merginų prekyba, viskas.
"Reikia būti atsargiems, jis ne kvailas, Luke" gyliai įkvėpiau pro nosį.
"Sakai taip, lyg aš toks būčiau" sarkastiškai nusijuokė lipdamas laiptais į viršų.
"Nesigynčiju" sumurmėjau po nosėje.

Padėjęs net nepaliestą alaus skardinę, nusekiau Luke.
"Ką darysi? Turiu omeny, negi tiesiog įsilauži ir ištaškysi jam smegenis?" silpnai nusijuokiau.
"Ne, juk pats žinai, kad viskas bus kur kas skausmingiau"

priėjęs prie spintos atidarė ją. Išsklaidęs drabužius, išėmė du, juodus, kiek pailgus bei storus, iš Luke reakcijos sunkius krepšius.
"Tai tik dalis" lyg nuramindamas mane, tarė. Atsegęs vieną iš jų, išėmė juodą pistoletą. Galiausiai apvertęs krepšį iškratė jį.

Čia buvo visko. Susisiekimo priemonių, ginklų, liemenių... Antrankių?
"Luke, kam tau jie?" prunkštelėjau, pirštu parodydamas į metalinius antrankius.
"Bus įdomiau ir bėje jie praverčia lovoje" Luke veidą papuošė šelmiška šypsena. Pavarčiau akis. Tipinis Luke. "Gali pasiimti porą, jei tau reikia" pažvelgės į mane, pakilnojo antakius.
Silpnai nusijuokiau.
"Turim daug darbo" gyliai atsiduso ir nužvelgė visus reikalingus daiktus.
"Mums reikia pastiprinimo" viską gerai apgalvojęs, tariau.
"Jie jau atvyksta" kilstelėjo galva į priekį.
"Pala, kiek tu jau laiko žinai apie Michael?" suraukiau antakius ir priėjau arčiau ginklų.
"Jis čia atvyko prieš dvi savaitęs" išplėčiau akis ir supykęs žvilgtelėjau į jį.
"Ir tu man pasakei tik dabar?" pakėliau balsą.
"Tu buvai per daug užsiėmęs su savo 'mergina'" iškėlęs delnus parodė kabutes.
"Ji čia nieko dėta"
"Man taip neatrodo" atsisukau į jį "Michael pakalikai tikriausiai jau matė ją, pas mane" mano veidas ištyso. Jai jie ją pamatė....
Mėšlas!
Jai nieko neturi nutikti, Maybell turi gyventi ramų gyvenimą.
"Saugok ją" sugriežiau dantimis.
Pyktis, įsiūtis, baimė, viskas kartu kaupėsi manyje, žinojau, kad visą tai išliesiu, tik ne dabar.
Kad ir kaip nekenčiau Michael, turėjau laukti, laukti tinkamos progos.

Paėmęs ginklą į rankas, tvirtai suspaudžiau bei įdėmiai jį apžiūrėjau.
"Kada jie atvyks?" su mano žodžiais nuskambėjo durų skambutis. Kilstelėjau antakį.
"Jie jau čia" išsišiepęs, pakilo nuo savo vietos ir nusileido laiptais žemyn.

Ištraukiau telefoną iš galinės džinsų kišenės. Surinkęs Maybell numerį, pridėjau mobilūjį prie ausies.
"May?" ryšys trukinėjo, kitam laido gale, galėjau girdėti silpną merginos kūkčiojimą. Kūnas įsitempė, stengiausi išlikti ramus. "Maybell, ar tau viskas gerai?"

Labai trūksta jūsų IŠSAMIŲ nuomoniųų!!!
XOXO