Rules ➳ l.h

(11.1) „Are You Okay?"

"Atsiprašau" Jaučiau jo karštą kvepavimą mano kaklo įlinkyje.
"Viskas gerai" kiek pasimetusi tariau.
Pakėlusi akis į jį, nusišypsojau.

Po kiek laiko Luke atsitraukė.
Paleidęs mane, įkišo ranką į galinę kišenę ir ištraukęs telefoną, pridėjo jį prie ausies.
Nesupratusi kas vyksta, sekiau jo judesius.
Luke nerangiai pasimuistęs, pažvelgė į mane ir tarė:
"Laikas namo"
"K-ką?" sutrikusi, pakėliau akis į jį. Jis nieko nesakęs atidarė lauko duris, už kurių jau stovėjo Ashton.
"Ash?!" išplėtusi akis, kritau jam į glebį. Jaučiau jį įsitenpiant ir delnu braukiant per mano plaukus.
"May" sušnabždėjo, taip suspausdamas mane tvirčiau "turime važuoti" linktelėjau ir atsitraukiau nuo jo.

Įsėdusi į mašiną, pažvelgiau pro langą. Galėjau laisvai stebėti Luke, kuris buvo atsirėmias į laukinių durų staktą.
Iškėles dešnę ranką, silpnai pamojo. Nusukau žvilgsnį.
"Ar aš kažką praleidau?" Ashton atsisuko į mane.
"Ta prasme?" kiek sutrikau.
"Na aš maniau, kad tu jo nekenti"
"Taip ir yra" bandžiau pasiteisinti.
"Tai kodėl tu buvai jo namuose?" suėmias abėjomis rankomis vairą, stebėjo kelią.
"Savo noru ten tikrai nebūčiau ėjusi"

Galiausiai pasiekę mano namus, vaikinas atsisuko į mane.
"May, noriu, kad būtum atsargi, gerai?" jo rimta veido išraiška kiek trigdė, bet nieko nelaukusi linktelejau. Paskutinį kartą pažvelgiau į jį ir atidariusi mašinos dureles, išlipau.

Nuėjusi iki durų truktelėjau jas. Gyliai įkvepusi, neužtikrintai žengiau keletą žingsnių į priekį.
"Mama!" viskas nutilo.
Po kelių sekundžių išgirdau bildesį ir tada vel tyla.
"Oh, Maybell, kur tu buvai?" nesuregavau, kaip buvau, silpnai pastumema ir po keletos sekundžių jau jutau senus mamos kvepalus. Stipriau apglebiau ją.
"Man viskas gerai, mama" sušniurkščiau nosimi jos glebyje.
Ji paleidusi mane, keletą kartų apsuko, įdėmiai apžiūrėjo, nuo galvos iki kojų.
"Aš sveika" nusijuokiau. Kiek atsipalaidavusi, mama nuėjo į virtuvę.

Keletą sekundžių pastovėjusi vietoje, užlipau į savo kambarį.
Nieko nelaukusi nuėjau į vonią, greit palindusi po dušu, išsimaudžiau bei apsirengiau naujais drabužiais.

Išėjusi iš vonios, sustingau.
"Noah?" įsigandusi, pažvelgiau į jį. Vaikino tamsus siluetas, letai slinko link manęs, taip priversdamas mano gležną nugarą atsiremti į sieną.

Neturėjau nei menkiausio supratimo ką jis čia veikia ir tuo labiau ko jam reikia? Tylėjau, nes bijojau. Bijojau jo, nes žinojau koks jis gali būti.

Nespėjau suvokti kas vyksta, kai jis staigiu judesiu buvo tiesiai priešais mane ir po kelių sekundžių nebegalėjau jausti žemės, po kojomis.
Neišlaikiusi pusiausvyros, rankomis atsiremiau į vaikino krutinę. Jis greit suregavo ir truktelėjas už mano liemens, persimetė per petį. Paskutinį kartą bandžiau priešintis, bet tai buvo beviltiška.
"Atleisk man už tai"

Pagaliauuu parašiauu!!!! Wohooo. Kažkiek naujovių! Ai ir dar paskaitykit "Lifesaver".
Bėje labai laukiu IŠSAMIŲ nuomonių :**