Rules ➳ l.h

(10.1) „I'm Sorry"

"Kerštas, kale" Luke gresmingai nusijuokė ir letais judesiai artinosi prie manęs. Sulaikiusi kvepavimą, drebančiom kojom ejau atbulomis.

Galiausiai nugara pajutusi sieną, susigūžiau. Luke žingsniai vis greitėjo, žinojau, kad jis neketina sustoti. Ir jau netrukus jaučiau jo kvepavimą atsimušantį man į kaklą.
Savo silpnomis rankomis bandžiau jį atstumti. Galiausiai jos atsidūrė man virš galvos.
Baikščiomis akimis sugaudžiau Luke veido konturus. Keletą akimirkų juos tyrinėjau, kol galiausiai jo akys sugavo manąsias. Užgniaužusi kvepavimą įsistebelyjau į jį.
"Šudas Luke, ko tu vartojai?" stebėjau jo įsiplėtusius vyzdžius. Supratau, kad visą šį laiką, jis buvo apsinešęs nuo velniai žino ko.

Vaikinas tarsi suakmenėjo. Jis nieko nesakė, bet ir nereikėjo. Luke tiesiog žvelgė į mane bebaimiu žvilgsniu. Užgniaužusi kvepavimą, laukiau jo reakcijos, ar bent menkiausio atsakymo. Viltingai pažvelgiau jam į akis.

Tyla

Ir galiausiai jis sujudėjo, giliai įkvepė ir apsisuko. Keleta sekundžių palaukęs, jis prasižiojo ir lyg supratęs ką daro, išėjo.

Suklupusi ant žemės, prisitraukiau kelius arčiau krutinės. Nežinojau kas bus, ko laukti, bet dabar tai nebuvo svarbu.
Jaučiau kaip akys apsunko, kūnas tapo lengvas, rankos nusvyro ir pasidavusi užmerkiau akis.

<...>

Rankomis užčuopiau švelnią medžiagą. Delnus pasukiojusi ratais, atmerkiau akis. Susiraukiau. Nustebau radusi save, lovoje. Ir pripažinsiu, mažiausiai to tikėjausi.
Galiausiai nerangiai pasimuiščiusi, išlipau iš minkštų patalų. Atitraukusi užuolaidas, pažvelgiau pro aprasojusį langą. Tolumoje galėjau regėti plačius miškus ir šviesią saulę, kuri skverbėsi iš aukštų medžių viršūnių.

Kiek palaukusi bei sukaupusi drasą, pasukau medinę, įvairių raštų išraižytą, rankeną.
Vos iškišusi galvą, apsidairiau, kelis kartus apsižvalgiusi, nedrąsiai žengiau keletą žingsnių į priekį.

<...>

Letais judesiai slinkau nežinomais kolidoriais. Atidariusi juodas, medines duris įžengiau į kiek ankštą virtuvę. Sulaikiusi kvepavimą, sukausi atgal.
"Ateik"

Ačiū tiems kas skaito, myliu jus! Ir taip reikia nuomonių!