"Aš maniau, mes buvom draugės" jos skruostais riedėjo ašaros. Norėjau pasiteisinti, paaiškinti.
"Gabriella prašau-"
"Dink!" ji suklykė "Dink, iš mano akių!" ji lengvai pastūmė mane.
Mano akis užliejo sūrus skystis. Apsisukusi mačiau daug kreivų žvilgsnių į mane. Paskutinį kartą pažvelgiau į Gabriellą.
Šiuo metu norėjau ją stipriai apkabinti ir atsiprašyti, bet vietoj to išbėgau iš mokyklos.
Jau mėnesis kaip esu viena. Be Gabriellos, be Margaret, be Tyler. Viena. Netekau jų visų tik dėl savo kaltės.
Kiekvieną kartą man pažiurint į Gabriellą, ji man atsako pasišlykštėjimo žvilgsniu.
Šiuo metu, sėdžiu susigūžusi savo suole. Klausau mokytojos paistalų, rašau bereikšmius skaičius. Susitaikiau su tuo, kad nebeturiu nieko. Pripratau prie vienatvės.
Mokyklos skambutis ištraukė mane iš nieko vertų apmastymų.
Nuleidusi galvą ėjau namo. Žiurėjau į savo juodus, nutrintus batus. Su jais spardžiau mažus akmenis, sutiktus pakelėje. Nerangiai kramčiau apatinę lupą. Rodos tai jau tampa įpročiu. Kaip nekeista, nuotaikos nebuvo.
Parėjusi namo, silpnai šyptelėjau mamai. Ji linktelėjo. Užlipusi į savo kambarį, nusviedžiau kuprinę į kampą, o pati išsidrebiau lovoje.
Kvepavau tolygiai, ramiai. Galva buvo tuščia. Šiuo metu rodos nekankino manęs niekas. Nei kaltės jausmas, nei vienatvė. Bet giliai širdyje aš rėkiau, kankinausi, bijojau, dėl visko.
"Maybell?" atsisukau į tarpduryje stovinčią mamą.
"Taip?"
"Ruoškis, turėsime svečių" po šių žodžių ji paliko kambarį.
Nesivarginau, del atvykstančių svečių. Turbūt tai buvo dar viena mamos, mokyklos laikų draugė.
Atsidususi išlipau iš lovos ir atidariau spintą. Ištraukusi pirmus pasitaikiusius rūbus, juos apsivilkau.
"Maybell, padėk man" mama paprašė pagalbos. Pasiemusi lekštes, išdeliojau jas į vietas, šakutes ir peilius padėjau į tam tikras puses. Mama ant stalo išdeliojo įvairių rūšių salotas. Pavarčiau akis.
Silpnas beldesys, atkreipė, mano ir mamos dėmesį. Jos veide pasirodė didelė šypsena. Nieko nelaukusi, ji nuėjo atidaryti durų.
Į svetainę prisistatė mano mamos amžiaus moteris ir kaip supratau jos vyras. O šalia jų žavus mano metų vaikinas.
"Maybell, čia Anne"
"Sveiki" droviai pasisveikinau, aš. Anne linktelejo.
"Anne.. O kur Lauren ir Harry?" mama paklausė nustebusi.
"Jie negalėjo" silpnai šyptelejo Anne. Kaip supratau Lauren ir Harry buvo jų vaikai.
"Maybell susipažink...čia Ashton"
O dabar norėčiau paklausti jūsų nuomonės..Ką manote jai kai kuriose vietose įterpčiau Ashton? Išsakykite savo nuomonę!:)
Dar norėjau pasakyti, kad ateinančiose dalyse bus daugiau akimirkų su Luke. Tikuosi jūs nieko prieš.
O dabar "Vote" ir BUTINAI išreiškiam savo niuomonę!! ;)))
YOU ARE READING
Rules ➳ l.h
Teen FictionKiekviena mokykla turi savas taisykles. Kaip ir mes. Kiekvienas nusižengimas atlyginamas vis kitaip. Jai laikaisi taisyklių nebūsi paliestas. Bet pas mus, bėdos ateina pačios. • Dalys gali būti dažnai taisomos ar kitaip keičiamos. © copyright.