"Maybell susipažink..čia Ashton" pažvelgiau į netoliese, mano amžiaus, vaikiną. Apžiūrėjau jį, nuo galvos iki kojų. Na jis buvo tipiškas paauglys. Juodos kelnės, aptemta maikutė. Akys sustojo prie jo plaukų. Jie buvo... ilgi? Bet visa tai jam tiko. Jis atrodė mielai! Šyptelejau vaikinui.
"Maybell. Ar galėtum jam aprodyti mūsų namą?" mama aiškiai norėjo atsikratyti mūsų. Turbūt vėl kalbės apie beverčius dalykus.
"Žinoma" apsisukau ir lipau į antrą aukštą, taip jausdama Ashton žvilgsnį į mano nugarą.
"Taigi, Ashton.."
"Tiesiog Ash" jis pataisė mane.
"Geraii..Ash" nusijuokiau. Atidariau savo kambario duris. Greitu judesiu įsidrebiau ant lovos. Ash stovėjo mano kambaryje ir spoksojo į mane. Tai kiek baugino.
"Amm.." atsikrenkščiau.
"Gal norėtum pasivaikščioti?" pasiūlė jis. Linktelejau.
"Žinoma"
Gatvėje tvyrojo nejauki tyla. Nežinojau kaip pradėti pokalbį. Tenorėjau graičiau gryžti namo ir išsidrėbti lovoje.
Bet atvirai sakant Ashton man patiko. Jis buvo gan atviras, bei malonus. Atvirkščiai nei aš... Aš tiesiog klausiausi jo ir nereikšmingai linksėjau.
Galiausiai Ashton teko išvažuoti, bet vis del to gavau jo numerį. Visą likusį vakarą gulėjau lovoje ir žaidžiau "Flappy Bird". Net neįsivaizdavau šio žaidimo tikslo, bet nors kažkaip stūmiau laiką.
Akys merkesi, rankos jau negalėjo nulaikyti telefono rankose. Giliai įkvepiau ir išlipau iš lovos. Telefoną padėjau ant spintelės, o pati apsivilkusi pižamą, griuvau į lovą.
Mokykloje rodos viskas klostėsi sklandžiai. Ir tikėjausi, kad viskas taip ir liks, bet aš klydau...
buvau įtemta į mokyklos sandeliuką. Čia be protiškai truko vietos. Mano nugara rėmėsi į netoli esančią šluotą. Taigi..kodėl aš čia? Pakėliau akis į siluetą priešais save. Tai buvo..Luke. Pavarčiau akis ir sukryžiavau rankas.
"Ir vėl tu.." atsidusau "taigi..ką aš čia veikiu?" pakėliau antakius
"O kaip tu manai?" apsilaižė lupas jis. Nejaučiau baimės. Na ar turėčiau bijoti orogantiško šikniaus? Ne! Bet ar turėčiau bijoti orogantiško šikniaus, kuris nori mane išprievartauti? Po galais, taip!
"Ah...dieve..atstok!" praėjau pro jį.
"Ne taip greitai" suprunkštė jis.
"Negi manai, kad aš taip lengvai pasiduosiu?" piktu žvilksiu nužvelgiau Luke.
"Ne, bet bus kur kas lengviau" susiraukiau.
"Ką turi omenį?"
"Na tu sušiktai viena!"
DEMESIO!!! Noriu nutraukti istoriją VISAM! Nes manau, kad pradedu nusigrybauti. Labai norėčiau paklausti jūsų nuomonės, ką jus manytumėte jai aš ją nutraukčiau?
YOU ARE READING
Rules ➳ l.h
Teen FictionKiekviena mokykla turi savas taisykles. Kaip ir mes. Kiekvienas nusižengimas atlyginamas vis kitaip. Jai laikaisi taisyklių nebūsi paliestas. Bet pas mus, bėdos ateina pačios. • Dalys gali būti dažnai taisomos ar kitaip keičiamos. © copyright.
