Bam, Hello Bradford ! |zayn malik

47

-Noriu valgyt.-suzyziau išsidrėbus prieš televizorių ir žiūrėdama kempiniuką.
-Tuoj atnešiu.-Zayn atsistojęs pakštelėjo į nosytę ir nuėjo į virtuvę.
Zen grįžo nešinas dviem lėkštėm vištienos kepsnių su salotomis.
-Nenoriu.
Zayn*
-Nenoriu.-susiraukus atsakė ir nusisuko.
Stipriai užmerkiau akis ir kelis kartus įkvėpęs ir iškvėpęs padėjau lėkštę ant stalo prieš ją.
Svarbiausia neprarasti kantrybės su Laros neštumu.
Žinoma jos nuotaikų kaitos ir užsispyrimas erzina, bet dėl to verta.
-Ko nori tada?-pritūpiau.
-Atsiprašau, noriu vištienos, prašau nepalik manęs.-suverkšleno.
Sukikenau ir atsisėdęs prie jos paėmiau lėkštę ir maitinau kaip mažą vaiką.
*
-Zayn!-išsigandęs balsas pradėjo purtyt mane.
-Ką, kas kur? Kas nutiko?-pašokau prie Laros.
-Man..Man atrodo, kad..man nubėgo vandenys.-išpūtus akis žiūrėjo į mane.
Plačiai išsišiepiau ir iš šokęs iš lovos pagriebiau tašę su paruoštais daiktais ir mūsų rūbus, staigiai susiruošėm ir išėję iš kambario pagriebiau mašinos raktelius. Paskubomis nubėgom į liftą ir neužilgo buvom ligoninėje.
*
Gimdymas buvo labai sunkus, Lara ilsisi ir nieko neįleidžia į jos palatą. Mergytė paguldyta lovytej ramiai miega.
-Ar jau žinote vardą?-atėjo iš už nugaros seselė kol stebėjau mūsų saulytę.
-Ne.-šyptelėjau.
-Gerai, galite aplankyti mamytę.-šyptelėjo ir apsisukusi nuskubėjo ilgu ligoninės koridoriumi.
-Lara?-atsargiai įkišau galvą į jos palatą.
-Užeik.-nuvargusiai nusišypsojo.
-Kaip jautiesi?-prisėdau prie jos ir paėmiau ranką.
-Išsekusi, kaip dukrytė?
-Miega.-šyptelėjau ir glosčiau jos plaukus.
-Zayn?
-Ką mažyte?
-Prižadėk man..prižadėk, kad niekada niekada manęs nepamirši.-lėtai ištarė ir užmerkė akis.

***