Bam, Hello Bradford ! |zayn malik

8.

-Einam žaist tiesą drąsą, draugai!-surėkė Maya.
Susiraukiau.
-Ne, tai per daug nuvalkiota.
-Ką tada siūlai?
-Slėpynių!
-Poromis gal tada?-paklausė Ryan.
-Mūsų nelyginis skaičius.-Carter pažiūrėjo į jį.
-Tėtiii!!
-Kas?-nusijuokė atėjas.
-Čia Maya, Ryan ir Carter.
-Labadiena.-pasisveikino visi.
-Gaal sutiksi su mumis žaist slėpynių?-nusijuokiau.
-Jūs ką visai suvaikėjot?-nusijuokė.
-Nu tėėt.-pradėjau zyzt ir padariau pūkio akytes.
-Gerai, gerai.-suburbėjo.
-Yeej!-pašokau ir apkabinau jį.
-Kaip tu mane užknisi.-sumurmėjo.
-Aw, aš irgi tave myliu, tėti.-patampiau jo žandus.
-Gana meilikavimų! Kas ieško ir iki kiek skaičiuot?-nutraukė mus Maya.
-Pamaskomu rasdvatri!-šuktelėjo mano tėtis. Aš jį myliu.
-Gerai.-nusijuokė Zayn ir visi pritarė.
---
-Carter skaičiuok iki 100!-surėkė Ryan.
-Žinot, jaučiuosi kaip vaikų darželį.-nusijuokė mano tėtis.
-Visiškai tau pritariu.-sumušiau rankom su juo.
-Vienas! Du! Trys! Keturi!-pradėjo Carter su mano tėčiu skaičiuot ir visi kaip paklaikę puolė lakstyt ir ieškot kur slėptis. Aš buvau su Zayn ir nusitempiau jį į antrą aukštą ir užlipau laiptais į palėpę. Atsisėdau prie senos knygų lentynos. Čia grynai vaikų darželis, pakračiau galvą ir tyliai prunkštelėjau sau. Mano akį patraukė ruda odinė knygutė. Paėmiau ją į rankas ir atsiverčiau.
Alison Hazel. 1990.09.01
Nauja mokykla. Mano dėmesį iškart patraukė patrauklus vaikinas. Jis buvo lyg "blogas berniukas".
Ar čia mano mamos dienoraštis?

***