Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

1. APIE HANEUL

Ji buvo paprasta mergina, jau labiau į trečią dešimtmetį įpusėjusi moteris. Įžengusi į dvidešimt ketvirtuosius metus ji tikėjosi, kad galbūt bus ne viena, turės gražius didelius namus, dirbs nuolatinį darbą ir gyvens su kažkuo, kas bus užvaldęs jos širdį. Vis dėlto, realybėje, kiekvieną dieną ji pasitikdavo savo mažame butuke miesto pašonėje, gerdama pienišką kavą bei valgydama bandeles su obuoliais ir cinamonu, o po to šokdama į automobilį ar autobusą ir važiuodama į darbą. Žinoma, išskyrus savaitgalius. Savaitgaliais ji turėjo laisvą laiką sau. Mergina jau buvo įpratusi gyventi viena, savarankiškai ir nepriklausomai, su šeima bendraudavo tiek, kiek prireikdavo, mandagiai pasiteiraudavo naujienų, aplankydavo juos kažkurią savaitgalio dieną, bet džiaugėsi su jais susitikusi.

Žinoma, mergina mylėjo ir savo draugus. Neturėjo jų daug, bet ypatingai vertino. Nuoširdžiai klausėsi jų patarimų, atsižvelgė į kritiką, tačiau visuomet turėjo ir savo nuomonę. Jos draugų tarpe dažniausiai buvo vien merginos, gal ir pasitaikė vienas ar du vaikinai, bet su jais niekada nesusitikdavo vienu du, akis į akį. Gal todėl ji ne itin gerai susibendravo su vyriškiais, nors stengėsi, tikrai stengėsi užmegzti santykius su vyriškąja lytimi, tačiau ne itin mokėjo tai daryti. Gal vaikystėje jai pritrūko tėvo meilės ir rūpesčio? Tikriausiai taip, kaip ir daugumai kitų.

Per savo gyvenimo metus ji buvo patyrusi daug bučinių, bet neypatingų ir su atsitiktiniais vaikinais, keletą kartų turėjo ir intymesnių akimirkų, bet nieko įpareigojančio. Ji buvo feministė, nemėgo, kad vaikinai ją žemintų ir lieptų „vergauti" - sėdėti prie puodų arba atliekant namų ruošos darbus. „Abi lytys vienodos, abi turi prisidėti prie šeimos darnumo"- taip visuomet mąstė ji. Dažniausiai dėl tokių jos minčių žmonės sakydavo, kad mergina niekuomet nesusiras ją suprantančio žmogaus, vyriško žmogaus, merginos kriterijai palyginus su šiuolaikiniu pasauliu pernelyg aukštai iškelti, todėl kartais ją pašiepiamai vadindavo kitos pakraipos asmeniu. Bent jau kai kurie taip mąstė, kadangi ji ieškojo kažko panašaus į save ir kai kuriems tai asocijavosi su moters paieška.

Vis dėlto, Moon Haneul buvo visiškai paprasta. Paprastesnė, negu ją įsivaizdavo kiti. Metro šešiasdešimt keturių centimetrų ilgaplaukė brunetė, su nakties juodumo plaukais, tamsiomis rudomis akimis, mielu apgamu viduryje nosies, riestomis blakstienomis ir pakankamai pūstomis rožinėmis lūpomis dirbo drabužių įmonėje, tačiau ten ji tebuvo administratorė, sekretorė. Diena iš dienos rūšiuodavo dokumentus ir tvarkydavo įvairius rodmenis, pranešdavo kitiems apie pasikeitimus, rezervuodavo susitikimus, kurdavo projektus ir kitas veiklas. Tai buvo varginantis darbas, tačiau už jį pakankamai gerai mokėjo, o gyventi vienai Seule nuomojame bute atrodė sunku. Norėjosi turėti išlaidų ir sau, ne tik skirti didžiąją dalį mokesčiams. Tai iš dalies buvo darbas pagal jos profesiją, kuriuo mergina pakankamai džiaugėsi.

Haneul buvo pakankamai įvairi asmenybė. Užsisklendusi savyje, taip vadinant atsipalaiduodama, ji mėgdavo tyliais vakarais sėdėti ir skaityti detektyvinius romanus, žiūrėti TV serialus arba ramiai klausytis įvairių žanrų muzikos. Mergina mėgo ir šokius, žinoma, savarankiškus. Jai patikdavo mokytis žinomų korėjietiškų grupių choreografijas, kai kurios iš jų buvo tokios klaidinančios ir sunkios, tačiau tai užgrūdino Haneul dvasią. „Juk jie gali, tai ir aš galiu. Juk aš toks pat žmogus kaip ir jie" - nusijuokdavo pargriuvusi Haneul ir toliau kartodavo judesius. Žinoma, tai darydavo tik laisvu laiku...

Taip pat Haneul patikdavo leisti laiką su draugais. Tiksliau, draugėmis. Jų turėjo tiek, kad galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų - keturias. Tai Shin Ari, Sang Danbi, Lee Nara ir Choi Garam. Pirmoji draugė Ari - vaikystės laikų draugė. Kartu jos lankė tą pačią pradinę mokyklą, vėliau perėjo į vidurinę ir kartu baigė gimnaziją. Jos ilgiausiai pažįstamos, vienmetės. Susitikusios pirmoje klasėje viename suole iškart susidraugavo. Tuometinė trumpaplaukė Ari užkalbino Haneul prašydama raudono flomasterio, kurį pastaroji negailėdama paskolino. Ir taip užsimezgė draugystė. Dabar Ari vis dar trumpaplaukė, tačiau plaukus nusišviesinusi sruogomis geltonai. Mergina baigusi studijas įsidarbino makiažo specialiste vienoje garsioje korėjietiškos muzikos kompanijoje ir tyliai ramiai beveik kasdien jiems pudruoja veidus. Jai pasisekė, gavo darbą giminaičių dėka, todėl dabar yra įsitaisiusi puikioje darbo vietoje ir gauna gerą atlyginimą.

Kitos dvi draugės Dambi ir Nara buvo universiteto laikų draugės. Susitikusios pirmame kurse itin susidraugavo kartu ruošdamos bendrus atsiskaitomuosius darbus. Dambi, kaip tokių reta, buvo aplink nosį ir akis strazdanota rudaakė juodaplaukė, didelėmis lyg stirnos rudomis akimis, kaip moteris aukšto ūgio, apie metrą septyniasdešimt septynis, šiek tiek kiek apvalesnės figūros nei įprasta šalies kultūroje atrodyti merginos, tačiau ji atrodė itin sveika. Mergina buvo drąsi, linksma ir užsispyrusi. Ji nestokojo draugų, tačiau visuomet nusivildavo negalėdama jais pasitikėti, todėl sutikusi Haneul ir Narą pasijautė radusi dalelę savęs. Dambi dirbo Korėjos nacionaliniame muziejuje ir pakankamai mėgo savo darbą, tačiau vis svarstė galimybę, kad būtų galima įgyti patirties ir kitur, kadangi kasdien pasakoti žmonėms tuos pačius faktus ir tas pačias istorijas jau ėmė įgristi. Ji norėjo tobulėti, visada siekė žinių ir tie kasdien pro akis praeinantys vis kiti žmogiški veidai skatino ją keistis, kaip ir jie ieškoti naujovių. Būdama dvidešimt penkerių ji neturėjo laiko santykiams, nes karjera atrodė svarbesnė. Iš dalies ji dar norėjo studijuoti pedagogiką, pasirinkti istorijos sritį ir mokyti universitete ar mokykloje, bet vis dar kaupėsi pinigus šiam svarbiam gyvenimo žingsniui. „Gal jau visai greitai pasiryšiu ir užteks santaupų pradžiai" - vis mąstydavo ji prisėdusi darbe. Tos keturios muziejaus sienos iš visų pusių ją dusino ir vargino, tačiau įstoti studijuoti pedagogikos, išlaikyti stojamuosius egzaminus ir įvairius patikrinimus - itin sunku. Labai griežta Pietų Korėjos švietimo sistema yra nustačiusi aukštus reikalavimus būsimiems mokytojams, todėl Dambi vis dar dvejojo.

Kita draugė, Nara buvo vos metro penkiasdešimt penkių centimetrų banguotų plaukų savininkė, juodaplaukė, dvidešimt ketverių metų mergina. Kartu su Haneul jos mėgdavo lankytis įvairiuose kino premjerose, kartu eidavo pramogauti. Ji buvo labai linksma asmenybė, visuomet mokėdavo pajuokauti, švelniai pasišaipyti iš draugių, taip pat suprasdavo ir paguosdavo jas kiek tik mokėdavo. Mėgdama pramogas ir pati dirbo tokį darbą. Mergina įsidarbinusi pramogų srityje, važinėjimosi kartingais įmonėje mokydavo tiek vaikus, tiek suaugusius jais važinėtis. Narai patiko automobiliai, todėl tos mašinėlės jai buvo vienas malonumas. Galiausiai su savo verslo vadybos išsilavinimu pati pamažu ėmė vadovauti šiai įmonei ir džiaugiasi tokia sėkme.

Paskutinė draugė Garam buvo vyresnė už jas visas. Su ja Haneul susipažino savo praeitame darbe kelionių agentūroje. Jai buvo apie trisdešimt vienerius, moteris turėjo savo butą mieste bei laimingai draugavo su vaikinu vardu Yejun. Jiedu buvo tokia pora, kurie dar nesusituokę gyvena kartu, tačiau draugavo jau penkerius metus. „O kam tuoktis, svarbu kartu ir tai gerai"- kaip mąstė jie. Laisvų pažiūrų žmonės šiais laikais valdė pasaulį. Be to, vestuvių ceremonijos išlaidos šalyje buvo kosminės, o norėjosi tiesiog kartu gyventi ir vietoje vestuvių, pinigus išleisti kelionėms po pasaulį. Garam šiuo metu buvo rudaplaukė, ilgaplaukė moteris, su kirpčiukais ant kaktos ir rudomis akimis. Dažnai ji mėgdavo dėvėti mėlynos spalvos lęšius, norėdama pasijausti europiete, gal tai šiek tiek lėmė jos senelių giminystės ryšiai, nes močiutė iš mamos pusės buvo čekė ištekėjusi už korėjiečio vyro. Jos mama ne paveldėjo savo mamos genų, įgavo anglies juodas tėčio akis, tamsius plaukus, putlias žavias lūpas, tik ūgį ji paveldėjo iš mamos, nes ši buvo pakankamai aukšta. Tuo tarpu Garam buvo vidutinio ūgio, siekdama metrą septyniasdešimt centimetrų ir turėdama dailią išvaizdą kadaise kurį laiką dirbo modeliu ir keliavo, o po to įsidarbino kelionių agentūroje, kadangi kelionės ją ypač sužavėjo ankstesnio darbo metu. Moteris atsiradusi šioje jaunų merginų grupėje pakankamai greitai pritapo. Jas visas supažindino Haneul. Amžiaus skirtumas visiškai netrukdė bendrauti, sutapo net kai kurie pomėgiai, todėl kartu jos mėgdavo susitikti, apkalbėti savaitės įvykius ir išgerti po butelaitį ar du sodžiu gėrimo.