Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

17. Jimin (IV)

Ryte Haneul prabudo nuo kvapo. Kambaryje kvepėjo karštomis bandelėmis, kava, kažkokiais pusryčiais. Kvapas maloniai dirgino nosį, o skrandis iškart užsimanė maisto.

-Labas rytas,- išgirdo vos prasimerkusi. Pajuto delną ant skruosto ir patrynė akis. -Parnešiau mums maisto.

-Dėkoju,- atsisėdusi lovoje Haneul prisidengė kūną, pastebėjo besanti su vaikino megztiniu, atvira krūtine. Tuo tarpu Jimin buvo kažkiek pakeitęs aprangą. Mergina nežinojo, iš kur jis gavo kitokių rūbų, buvo mačiusi tik jo žaketą, kurį dabar pati ir vilki, bet mąstė, kad vaikinas turėjo atsarginius drabužius savo automobilyje. Gal buvo pasiėmęs juos ir tiek, o gal buvo viską suplanavęs. Tuo tarpu Haneul turėjo tik gelsvą suknelę, kuri mėtėsi kažkur ant medinės kėdės ir batelius. Nesitikėjo, kad reikės pasilikti nakvoti kitame mieste.

-Ar nesijauti kvailai dėl vakar?- paklausė Jimin atkasdamas gabalėlį bandelės. Tik dabar Haneul pastebėjo, kad vaikino plaukai atrodė drėgni ir šonuose šiek tiek banguoti. Matyt jis buvo ne per seniausiai išsimaudęs.

-Gal kiek ir keista, bet nesigailiu,- nusišypsojo Haneul. Žiūrėdama į vaikiną negalėjo patikėti, kaip jis sugebėjo likti vis dar vienišu, būdamas toks, koks yra dabar. Rūpestingas, žavus, seksualus, šmaikštus, tvirtas. Jis moters svajonė. Turbūt kažkas su šiuo tamsiaplaukiu yra negerai, kad jis vis dar vienišas, tačiau šiuo metu mergina negalėjo to suprasti. Gal tai pavojingas ir rimtas vyriškio darbas, kuris galbūt atgraso merginas? Nors ne, jos nuomone tai kaip tik šis darbas turėtų traukti moteriškąją lytį lyg magnetas. Merginos nori jaustis saugios, o toks vyriškis kaip Jimin tikrai mokėtų tai užtikrinti.

-Aš taip pat,- šyptelėjo Jimin. -Atleisk, jei vakar buvau per aršus.

-Man patiko.

-Dar nebandei atsistoti,- nusijuokė Jimin paliesdamas merginos kojas per patalus. Haneul pavartė akis.

-Anksti pabudai?

-Puikiai miegojau ir pabudau anksčiau pasiekęs miego ribą. Kai kasdien keliuosi į darbą panašiu metu, automatiškai prabundu. Bet neneigsiu, Haneul, tu žavi net kai miegi. Man garbė buvo stebėti tave miegančią.

-Ah, dėkoju,- sukikeno mergina. Jimin pernelyg didelis kilniaširdis padlaižys.

-Turi šiandien kokių nors planų?

-Nelabai, nebent tik vakarop,- papurtė galvą pagalvojusi Haneul.

-Tuomet gali praleisti dieną su manimi?

-Visą dieną? Neatsibosiu tau?- nusijuokė tamsiaplaukė glausdama antklodę prie kūno. Būtų norėjusi persirengti, bet Jimin sėdėjo visai šalia jos ir paprašyti kažkur išeiti kažkodėl nedrįso.

-Nemanau, kad turėtum.

Taigi, pavalgę pusryčius abu susiruošė apžiūrėti miestą dienos šviesoje. Haneul paklausus, kas miestelyje gero ir smagaus, Jimin prisiminė vadinamą Wolmido salą, esančią pačiame Incheono krašte prie Geltonosios jūros pakrantės, kiek šiauriau nuo jų esamos vietos. Ten jis kažkada yra lankęsis su draugais, tačiau tai buvo jau seniai. Viskas atsinaujinę, pasikeitę. Būtent ten Jimin ir nuvažiavo veždamas su savimi Haneul. Vaikinas nebuvo aukštų vietų mėgėjas, ne itin mėgo atrakcionus, tačiau ko nepadarysi dėl kažko svarbaus, kas jam tą dieną pasirodė Haneul. Vyriškis nenorėjo pasirodyti silpnas, vien jo pozicija visuomenėje suteikė jam stipraus asmens statusą. Maža viltimi policininkas tikėjosi, kad Haneul norės tik pasivaikščioti tokioje vietoje ir jiems neteks išbandyti aukštų atrakcionų.

Vis dėlto, jiedu abu apsilankė keliuose užsiėmimuose. Pakilo į sukamą apžvalgos ratą, jo dėka nužvelgė jūros pakrantę ir miestelį iš aukštai. Vikingo atrakciono išbandyti nenorėjo nei vienas, nes ten ore plūduriuojantis laivas apsisuka beveik 360 laipsnių, kas pasirodo ir pavojinga, ir tuo pačiu itin baisu. Disco Jump rato jie taip pat nebandė, nes Haneul buvo su suknele, kas būtų sukėlę merginai nepatogumą laisvai šokinėjant ir kitiems matant atviras kūno dalis.