Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

8. JUNGKOOK (I)

Atėjus trečiam šeštadieniui ir su gailesčiu palikus Seokjin, Haneul jautė savyje liūdesį. Pradėdama šį programėlės žaidimą ji tikėjosi, kad viskas nebus šitaip. Haneul manė, kad viskas prabėgs lengviau. Pasimatymai tiesiog praeis, žinutės taip pat pasimirš, nes nebus laiko apie jas mąstyti, bet prasidėjus vis naujai savaitei, mergina negalėdavo pamiršti jau buvusių pasimatymų su vaikinais ir pati nepastebėdama juos lygindavo. Vienas už kitą jie buvo geresni, bet kažkuo ir panašūs. Skirtingai panašūs. Namjoon ir Seokjin jai pasirodė lyg du subrendę vyrai, turintys jau nusistovėjusius savo gyvenimus, veiklas, kasdienybę. Žinoma, jų charakteriai ir bendravimo stilius skyrėsi, pomėgiai taip pat skyrėsi, tačiau Haneul jie buvo priimtini. Mergina domėjosi tokiomis pačiomis veiklomis kaip ir jie, tačiau negalėjo pasakyti, kuri veikla jai buvo įdomesnė. Muziejai? Taip, tai nuostabu, jausmas apsilankant muziejuose visada atrodo pasakiškas, nes ten gali pamatyti senovines relikvijas išsaugotas šimtmečius ir menančias gilias tradicijas. Maisto gaminimas? Tai taip pat puiki veikla, neatsiejama gyvenimo dalis, nes gamindamas gali išragauti tiek skonių, taip pat susipažįsti su kitomis kultūromis per maistą ir jo gaminimo tradicijas. Tai lyg gastronominis turizmas ir net nebūtina keliauti, paskaitęs receptą gali pabandyti pasigaminti pats, o įspūdžiai lieka nuostabūs. Tai pat žavėjo ir televizijos laidos, kurios padeda įvairiose situacijose, kadangi pokalbiai jose gali supažindinti su plačiu pasaulio žmonių požiūriu. Šios mintys ir dviejų vaikinų lyginimas jau persekiojo Haneul.

Galiausiai, tą patį šeštadienį pasirodė ir trečiasis vaikinas, kuris šįkart prisistatė Jungkook vardu. Haneul jis atrodė visai šaunus, iš pirmo įspūdžio draugiškas, mandagus, bet tuo pačiu smalsus. Iš nuotraukų profilyje pasirodė labai sportiškas ir žavingai išvaizdus, didelėmis akimis, kažkodėl paslėpta šypsena ir įdomiu stiliumi. Vaikinas iškart pradėjo klausinėti visokių klausimų, tik merginą gal kiek nustebino faktas, kad jis kol kas nenorėjo susitikti, taip kaip kiti. Jungkook teigė kasdien dirbantis, net ir savaitgalį ir vienos iš laisvesnių dienų jam buvo trečiadienis ir ketvirtadienis. Haneul neturėjo kitos išeities, tik kaip laukti ir stengtis susitikti su juo tomis dienomis po darbo.

Sekmadienio dieną Haneul sugalvojo susitikti su savo draugėmis pietums. Pakvietė visas, tačiau į susitikimą atėjo tik Garam ir Nara, kadangi merginoms buvo laisvadienis, o Danbi ir Ari dirbo. Susitikusios jos ėmė kalbėtis, gerti kavą ir vaišintis pyragais, žinoma, pavalgė ir pietus.

-Na, Haneul, kaip tau pasimatymai? Patinka?- paklausė Nara maišydama savo puodelį kavos.

-Ahh, šiek tiek vargina tie kasdieniniai pokalbiai su vaikinais, tačiau man įdomu. Pasimatymų dėka suprantu, kokie žmonės yra įdomūs ir kokie jie skirtingi. Kadangi išrinkti vaikinai yra daugmaž pagal mano kriterijus, įdomu stebėti, kuris labiau juos atitiks ir ar tikrai aš norėčiau tokio vaikino savo gyvenime. Kartais tikrai malonu pabendrauti su vyriškąja lytimi ir pamatyti, kad jie tave vis dėlto gerbia.

-Kalbi taip lyg jau būtum kurį nors vieną įsimylėjusi,- nusijuokė Garam nužiūrėdama draugę. Moteris matydama savo draugę pažino joje prasidėjusį žavesį, susidomėjimą vyriškiais ir tai, kaip ji kalbėjo apie tuos vaikinus, kėlė jai susižavėjimą. Haneul niekada nekalbėdavo apie vaikinus. Ji buvo gana paslaptinga ir užsidariusi savyje, ypač romantinio gyvenimo dramų ji nepasakodavo niekam, nebent užsimindavo keliais žodžiais, kad buvo susitikusi su kokiu vaikinu, bet joks ilgas posakis ir pasakojimas apie jį ilgai neužsitęsdavo.

-Ne, meile to nepavadinčiau,- nusišypsojo Haneul. -Tai gal labiau susidomėjimas asmenybėmis. O kaip tau, Nara? Kokie vaikinai tau pakliuvo?

-Man.. man nepatiko pats pirmasis pasimatymas su vaikinu. Pagal taisykles negaliu sakyti jo vardo, tačiau tas vaikinas tikrai nebuvo tobulas man. Jis buvo per daug įžūlus. Arba buvo apsimelavęs apie savo asmenybę, nes aprašyme teigė, kad jis toks ir toks, tačiau realybėje jis man pasirodė akiplėša,- pavartė akimis Nara pasakodama apie savo patirtį. -Pasijutau nejaukiai sėdėdama kavinėje su juo valandą laiko. Galiausiai išsiprašiau į tualetą ir tikėjausi daugiau nebegrįžti ir nebendrauti su juo. Po to tą savaitę akiplėšai daugiau ir nebeatrašiau.