Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

6. SEOKJIN (I)

Antras vaikinas prisistatė šeštadienio vakarui įpusėjant. Haneul pati nedrįso jam rašyti, laukė žinutės iš internetinio draugo. Mergina dar nebuvo pripratusi prie visų šių pasimatymų žaidimų. Jai vis dar buvo gaila, kad reikėjo nutraukti bendravimo ryšį su Namjoon. O vakar jiedu taip smagiai praleido vakarą. Atrodo viskas buvo jau taip seniai. Valandos bėgo kaip dienos.

Vaikinas vardu Seokjin pradėjo pokalbį atsiųsdamas savo asmeninę nuotrauką, asmenukę. Haneul nesuprato fotografijos esmės, nusijuokė dėl mielos nuotraukos, tačiau kitos siunčiamos žinutės tai paaiškino.

-Sveika, tik noriu, jog tu įsitikintum, kad aš tikras,- su šypsenomis rašė vyriškis.

-Dėkoju, tačiau... Kodėl turėčiau pagalvoti, kad esi netikras?

-Pasak kitų, aš atrodau pasakiškai netikrai.

-Negaliu paneigti,- nusijuokė Haneul atrašydama. Iš tiesų, Seokjin atrodė įspūdingai. Būdamas 30 metų amžiaus vaikinas žibėjo pasitikėjimu savimi, vyriškumu ir šmaikštumu. Profilio nuotraukoje stovėjo žmogus didelėmis rudomis tamsiomis akimis, tamsiais šiek tiek banguotais plaukais, plačiais pečiais ir miela šypsena. Amžius siekė didžiausią reikalaujamą limitą, tačiau bendraudama su juo programėlėje Haneul nerado sunkumų. Seokjin buvo visoks. Ir mielas, ir šmaikštus, ir mandagus, kartais per daug pasipūtęs. Nenorėdama iškart pasinerti į nuotykius Haneul nusprendė pabendrauti su juo ilgiau prieš susitinkant. Su Namjoon jiems sekėsi pakankamai gerai, tačiau merginai reikia laiko ir vėl adaptuotis prie kito žmogaus, vėl sekti faktus, išsiaiškinti detales ir įsiminus jas nemaišyti žmonių. Namjoon yra Namjoon. Seokjin yra Seokjin. Kitas vaikinas bus kitas vaikinas. Sunku susipažinus taip greitai susidėlioti mintis koks yra žmogus. Pirmas įspūdis gali būti vienoks, nei antras, susitikus gyvai. Haneul pradėjo jausti nevaržomą norą susitikti su Seokjin vien dėl to, kad palygintų jį su praeitu vaikinu. Kokios jo būdo savybės išryškėja labiausiai? Ko jis tikisi iš merginos? Haneul norėjo suprasti ko ir ji tikisi iš šito žmogaus. Kiekvienas asmuo, atėjęs į gyvenimą palieka jame šiokią tokią istoriją ir prisiminimus. Kokią istoriją sukurs Seokjin ir Haneul?

-Galiu tau paskambinti? Aš ne iš tų žmonių, kurie susipažindami klausimus užduoda žinutėmis. Noriu išgirsti tavo balsą, juoką ir emocijas pasakojant,- Seokjin nustebino Haneul savo pranešimu. Žinoma, ji nieko prieš pasikalbėti su Seokjin. Brunetei ir pačiai knieti išgirsti vaikiną.

-Taip, žinoma,- sutiko mergina ir ekrane tuojau pamatė pasirodantį vaikino vardą.

-Sveika dar kartą,- telefono garsiakalbyje mergina išgirdo pakankamai švelnų, bet vyrišką balsą.

-Malonu tave girdėti, Seokjin.

-Man tave taip pat. Ką veiki?

-Dabar... Guliu,- tarė mergina trumpai pagalvojusi.

-Patogiai guli?- sukikeno Seokjin.

-Minkštai. O ką veiki tu?- šyptelėjo

-Rašau scenarijų laidai. Kažkiek pritrūko idėjų, pagalvojau, gal prablaškysi mane ir įkvėpsi,- vaikinas tvirtai spaudinėjo kompiuterio pelę ir klavišus vis pataisydamas tam tikrus sakinius.

-Kokia tai bus laida? - susidomėjo Haneul.

-Ahh, atleisk, tačiau negaliu tau pasakyti. Tai visiškai įslaptinta informacija, tačiau galiu paminėti, jog tai televizinė laida,- plačiapetis patraukė rankas nuo kompiuterio ir pažvelgė pro langą. -Man tikrai patinka tavo balsas, jis tiktų kažką įgarsinti, Haneul,- staiga tarė jis.

-Ačiū..?- sudvejojo mergina. Tai nuskambėjo kiek keistai, tačiau maloniai. Pati Haneul nevertino savo balso, nors tiesą sakant, tikrai turėjo gerą intonaciją kalbant. Mergina buvo puiki pašnekovė, kalbėjo taisyklingai, grakščiai, pakankamai emocingai.