Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

2. APIE PROGRAMĖLĘ

Atėjus penktadienio pusdieniui, Haneul gavo pranešimą į išmanųjį telefoną. Jai rašė Danbi klausdama ar nenorėtų susitikti kavinėje ir atpalaiduojančiai praleisti vakaro. Haneul šiandien prastai miegojo, naktį už lango spindinti pilnatis tiesiogiai paveikė ją, o dabartinis lietingas Seulo vaizdas nelabai žavėjo. Mergina tikėjosi grįžusi ramiai paspoksoti į telefono ekraną ar televizorių ir anksti nueiti miegoti. Vis dėlto, su gailestingu Danbi prašymu susitikti, ji sutiko. Suprato, kad į kavinę susirinks visos, kadangi žinutė buvo gauta į bendrą pokalbių svetainę. Paminėjusi, kad šiek tiek gali užtrukti darbe, Haneul atsijungė nuo interneto.

Pasibaigus darbui mergina iškart skubėjo į kavinę. Skrandis grojo maršus, geriamas vanduo nepadėjo, mergina svajojo apie kokį skanų kiaulienos kepsnį su daržovėmis, tačiau vakarienės metui nenorėjo užkišti skrandžio tokiu sunkiu maistu, todėl teks iš kavinės meniu išsirinkti kažką kitą, pavyzdžiui tteokbokki. Haneul netrukus įsisuko į mašinų stovėjimo aikštelę arčiausiai kavinės. Žinoma, teko paeiti gatve. Čia gatvelės siauros, prie pastatų statyti automobilių nelabai yra vietos. Išsitraukusi skėtį mergina nužingsniavo link kavinės. Bateliuose kojos vis tiek spėjo sušlapti... Tas lietingas sezonas Pietų Korėjoje visuomet su savimi nešdavosi vienus nemalonumus.

-Mergina, tu atrodai tikrai išvargusi. Žinai kas tau praverstų? Gera vyriška kompanija,- nusijuokė Danbi stebėdama draugę. Jos jau buvo susitikusios apie pusvalandį laiko, ramiai gurkšnojo kokteilius ir kalbėjosi apie savaitės įvykius.

-Man labiau praverstų paprastas miegas,- Haneul nusižiovojo antrą kartą iš eilės. Dirbti 5 darbo dienas iki septynių vakaro ir išeiti vakare pabendrauti su draugėmis atrodė gal kiek per drastiška. Haneul mąstė, kad galėjo su jomis susitikti rytoj, bet merginos ištempė draugę pasibūti šį penktadienio vakarą. -Ar dar ilgai čia būsim?- paklausė ji gurkšnodama savo kokteilį. Nėra tikra, kokio skonio jis buvo, lyg ir jautėsi kažkoks alkoholio skonis, lyg šlakelis degtinės, o gal tekila su citrina. Kažkas sparčiai degino gerklę, todėl Haneul jau ruošėsi galimam galvos skausmui rytoj.

-Būsim kol tu atsipalaiduosi,- pasakė Garam. Pati ji gurkšnojo tokį pat kokteilį ir žiūrėjo pro langą į lyjantį lietų. Moteris dėliojo galvoje sukritusias mintis ir svarstė, ką čia protingesnio pasakius, kaip užvesti tam tikrą temą, labai svarbią temą kalbėjimui.

-Tiesą sakant, visiškai neturiu noro net žiūrėti į vyrus,- nusijuokė Haneul prisimindama ankstesnę mintį. Mergina ir darbe pamatydavo visai išvaizdžių vyrukų, modelių, atėjusių pasimatuoti tam tikrų rūbų, pasiimti užsakymų. Kai kurie iš jų tikrai buvo žavūs, tačiau taip ir prasilenkdavo jų keliai, persimetus keliomis replikomis.

-Nagi...,- nusišypsojo Ari. -Stebiuosi, kad taip sakai. Šie žodžiai skamba lyg tave būtų ištikusi vidurio amžiaus krizė.

-Gal taip ir yra,- patrūkčiojo pečiais Haneul.

-Šiaip tai aš turiu pasiūlymą,- pakėlė ranką Danbi. Mergina nužvelgė drauges ir nusišypsojo sulaukusi jų dėmesio. -Haneul, aš žinau, kaip tau nepatinka dauguma vyrų, tačiau yra tam tikra priežastis, kodėl tau būtent tokio vieno vyriškio ir reikia..,- kalbėjo ji žiūrėdama į Haneul. -Na, gal labiau ne reikia, o tiesiog...

-Vienas vaikinas labai reikalavo tavo telefono numerio, mano darbe. Klausė tavo vardo ir panašiai. Pameni, kai buvai atvažiavusi pas mane į darbą praeitą savaitę? Tai tuo pačiu metu buvo ir toks vaikinas, neseniai įsidarbinęs, bet aš jam nieko nesakiau ir tiek,- numykė Nara.

-Oh..,- pamirkčiojo akimis viską suvirškindama Haneul. -Ir ką tuo nori man pasakyti?

-Haneul. Na, mes pagalvojome, ir... Beveik susilažinome, kad tu tikriausiai turėtum daugiau laiko praleisti su vaikinais. Juk tau ne itin gerai sekasi šioje srityje, taip? Tu tokia žavi, graži, manau bet ką suviliotum. Mes norime, kad tau būtų linksma gyventi, o tuo pačiu, tai būtų kaip koks socialinis vasaros eksperimentas,- kalbėjo Garam.