"In a moment you're getting the shivers
'Cause I know the way you feel
My body gives you chills."
Šiandienos 21 amžius pasižymi didele technologijų įtaka, kurių padėdami žmonės ieško bendravimo ir meilės naujais būdais. Haneul, kaip ir daugelis jos...
Ops! Esta imagem não segue nossas diretrizes de conteúdo. Para continuar a publicação, tente removê-la ou carregar outra.
Atėjus lemiamai dienai Haneul šiek tiek nerimavo dėl visko, kas turės šiandien įvykti. Ji nekantravo susitikti su Namjoon, tačiau kadangi šis pasimatymas buvo pirmasis, mergina jautė šiokį tokį nepasitikėjimą. „Nusiramink, nesi tu nevėkšla", kalbėjo ji su savimi. Haneul svarstė, kiek laiko jiedu bus susitikę, ką veiks, ką reikės kalbėti? Mintyse slapta dėliojosi dialogus, kalbėjimo temas, nors po to nuleido rankas pripažinusi sau, kad kaip jau išeis taip. Svarbiausia pasitikėti savimi ir būti savimi. Nesinori vaidinti kitą asmenį ir sudaryti apie save prastos nuomonės. Aš miela, bet nesu pilka pelytė, atrodau nepatyrusi, tačiau gyvenime mačiau tikrai daug ko, daug ką ir išbandžiau. Esu tvirtos valios, užsispyrusi. Mano mintys taip pat nėra tokios jau šventos, kaip kad apsimeta kai kurios į „aegyo" linkusios merginos. Esu pasiruošusi viskam, kalbėjo su savimi Haneul besitepdama kremu veidą. Užsimovusi šviesiai žalsvos spalvos megztinį, bei juodą sijoną, apsiavusi patogius batelius ji dar perbraukė plaukus šukomis. Mergina sumirkčiojo blakstienomis, bandė jas užriesti riestuvu, bet šios pernelyg stačios, kažkiek užsirietė, tačiau ar ilgam? Perbraukė jas tušu užtikrindama jų riestumą bent kurį laiką.
Netrukus Haneul jau suko į kelią vedantį link muziejaus. Namjoon šiandien tylus, beveik nieko nerašė nuo pat ryto, todėl ji kažkiek buvo suabejojusi, ar pasimatymas įvyks, tačiau pietų metu sulaukusi žinutės apie tai, jog vaikino darbo reikalai turėtų baigtis kiek anksčiau nei planuota nusišypsojo. Vis dėlto, jis pasistengė dėl manęs, kaip galvojo Haneul.
Automobilyje per BEAM FM radiją skambant Ikon grupės dainai „BUT YOU" mergina užsikrėtė gera nuotaika ir judėdama sėdynėje dainavo važiuodama link muziejaus. Pati juokėsi iš savęs, kai sustojusi prie šviesoforo užtraukė priedainį ir pasisukusi pamatė į ją pro kito automobilio langą spoksantį vaiką. Haneul atsiprašomai susigėdusi nusilenkė ir užsidegus žaliam signalui kuo greičiau nuskuodė tolyn. Netrukus, po gero pusvalandžio ji jau sustabdė automobilį ir išjungusi variklį pasėdėjo viduje kurį laiką. Laikrodis rodė be dešimties ketvirtą vakaro. Mergina susigriebė dar turinti dešimt minučių. Ji atsikvėpė ir pažiūrėjo pro langą. Net nepamena, ar Namjoon buvo sakęs, kaip bus apsirengęs. Pagalvojo, kad gal atpažinsianti jį iš nuotraukos. Ir tą pačią akimirką pamatė aukštą vaikiną juodais plaukais, apsivilkusį baltą ilgą maikutę su paveiksliukais, ant viršaus juodą kardiganą, po to sekė rudos kelnės ir tamsūs batai su baltomis linijomis. Pakankamai oficialus vaikinas, renkasi neutralias spalvas, kaip pagalvojo Haneul. Vis dėlto, jis atrodė mielas, rankose laikė kažkokią knygą, žvilgčiojo aplinkui, po to į laikrodį ant rankos. Iš kūno sudėjimo jis atrodė stiprus, aukštas, tvirtas vyras. Jam lyg ir dvidešimt aštuoneri, jeigu gerai prisiminė Haneul. Mergina nesistengė išmokti visų faktų apie jį prieš pažintį. Žinoma, tai buvo įdomu, tačiau ne interviu iš jo eina imti, o tiesiog, susipažinti, pasikalbėti, ir jeigu reikės, ji drąsiai paklaus jo faktų, kurių jau ir neatsimena.
Haneul ryžtingai atsidarė automobilio dureles ir išlipusi iš automobilio jas uždarė. Persimetusi mažą rankinę ant peties ji žengė link muziejaus, kiekvienu žingsniu vis mažėjo atstumas su tuo vaikinu, kuris šiuo metu žvelgė visai į kitą pusę. Haneul įkvėpė ir prakalbo.
