Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

5. Namjoon (II)

Rytojaus dieną ji jau sėdėjo darbe ir rengė dokumentus naujos kolekcijos pristatymui. Ir taip visą darbo savaitę. Diena po dienos Haneul dirbo, plušo iki pat septintos vakaro. Retkarčiais persimesdavo keliomis žinutėmis su Namjoon. Labiausiai jie susirašinėdavo vakarais, vaikinas papasakodavo ką veikęs dieną, kaip sekėsi darbe, domėjosi ir ja. Jų pokalbiai vakare tęsdavosi iki išnaktų. Haneul patiko su juo bendrauti. Namjoon buvo nuoširdus, visuomet taisyklingai rašė, vis pajuokaudavo, atsiųsdavo jai savo nuotraukų, kurios priversdavo nusišypsoti. Haneul kaskart pajusdavo širdį užliejančią šilumą gavusi jo pranešimą. Tokio rūpesčio jai tikrai buvo reikėję ir tai merginai patiko. Tuo tarpu Namjoon taip pat mėgavosi šia pažintimi. Džiaugėsi, kad Haneul buvo kukli, bet ne perdėtai, taip pat ji atrodė graži, miela, protinga, tuo pačiu seksuali. Vaikinas negalėjo nepastebėti jos figūros kuomet buvo susitikę muziejuje. Vien jos apkabinimas buvo toks geras ir svajingas. Pats Namjoon nebuvo to numatęs. Su kitomis, anksčiau pasimatymuose aplankytomis merginomis jis ir bučiavosi, ir su viena spėjo permiegoti, tačiau joms kažko lyg ir trūko iki to puikaus norimo personažo. Vienos merginos balsas buvo per spigus ir erzino vaikiną, todėl jis buvo linkęs tik susirašinėti su pastarąja. Kita buvo šiek tiek pamaiva, bandė įtikinti jį, kad yra turtinga ir galinti jam viską pasiūlyti. Namjoon nerūpėjo turtai, jam labiau rūpėjo siela, žmogaus elgesys ir tiek. Jis ir pats nemažai uždirbo, galėjo sau leisti beveik viską. Ar daug reikalauju iš kitų žmonių, vis svarstydavo jis. Galiausiai, kai kurie žmonės susikurdami tą programėlę meluoja.

Bėgant savaitei, atėjo ir penktadienis. Stojo paskutinė diena, kai Haneul ir Namjoon galėjo bendrauti. Jiedu surado bendras temas, kuriomis domėjosi, vis jas apkalbėdavo, džiaugėsi sutapusiomis nuomonėmis. Vis dėlto, pasimatymų programėlė pasiūlė jiems dar vieną pasimatymą. Tai buvo pasiūlymas susitikti pasivaikščioti parke ir taip maloniai atsisveikinti iki kito karto. Liūdesys aplankė Haneul suvokus, kad taip priprato prie žmogaus per vieną savaitę, o dabar ims ir viskas pasikeis. Kaip gi vėl reikės bendrauti su kitu žmogumi? Vėl jam pasakoti apie save tuos pačius faktus, vėl bandyti priartėti, susipažinti... Trumpam nuvijusi mintis ji pažvelgė į mobilųjį telefoną ir sutriko. Programėlė atsiuntė žinutę. „Jūsų šiandienos užduotis - pasimatymo metu pasiekti intymumo lygį pabučiuojant kurią nors partnerio kūno dalį. Taip siekiama išsiaiškinti jūsų geismo vienas kitam supratimą. Taip pat būtų palanku pakalbėti apie vaikus, nes tai buvo jūsų poreikių sąraše. Gero pasimatymo!"

Tai bent! Haneul nustebo sulaukusi tokios konkrečios užduoties. Žinoma, ji norėtų tai įvykdyti. Kalbėti apie vaikus nėra sunku, tačiau ar tikrai verta? Gal ir verta, jeigu programėlė taip reikalauja, pagalvojo mergina. Pabučiuoti kurią nors jo kūno dalį? Skamba intriguojančiai. Vadinasi galiu pabučiuoti netgi kojos pirštą! Haneul nusijuokė, vis prajuokindavo save savo pačios mintimis, tuomet susimąstė, ar Namjoon taip pat gavo kokią nors užduotį susijusią su pasimatymu? Jeigu taip, tai kokia ji galėtų būti?

-Ar tu jau pasiruošusi?-Namjoon žinutė iššoko Haneul mobiliajame telefone.

-Taip, laukiu tavęs.

-Gerai, aš jau netoliese, gali išeiti iš namų.

-Gerai.

Jiems susitikus abu mandagiai pasisveikino. Haneul užsisegė saugos diržą, Namjoon nuvairavo link parko. Važiuodamas jis kartas nuo karto pažiūrėdavo į Haneul ir šyptelėdavo parodydamas savo skruostuose slypinčias duobutes. Merginą žavėjo tos duobutės, slapta buvo norėjusi jas paliesti, šį vakarą gal pavyks? Ji labai to tikėjosi.

Namjoon privažiavo parką, jiedu žingsniavo palei Han upę žingsnis po žingsnio, bet kol kas tylėjo. Buvo nedrąsu kažką pasakyti, o gal ta niūri nuotaika juos slėgė, kadangi šiandien paskutinė diena kartu. Rytoj abu gaus kitus žmones, turės trumpam pamiršti vienas kitą.