Šiurpuliukai per kūną *(BTS story)*

7. SEOKJIN (II)

-Man keista, kad mudu niekada nesusitikome, nors gyvename netoliese,- Seokjin stengėsi palaikyti akių kontaktą su mergina.

-Tikriausiai visuomet žengdavome į skirtingas puses iš savo namų.

-Tikriausiai.

-Beje, kam tie maišeliai virtuvėje? Gaminsime vakarienę patys, tiesa?- pagaliau paklausė Haneul.

-Ak, taip. Visai užsimiršau. Kviečiu tave gaminti kartu su manimi,- Seokjin staigomis pakilo nuo sofos ir nužingsniavo ligi virtuvės. -Nori vyno, viskio, soju, vandens ar kažko?

-Oho, kiek pasiūlymų,- Haneul nusivilkusi švarkelį, nes namie atrodė šilta, priėjo prie vaikino virtuvėje. -Norėčiau sauso vyno. Turi?

-Žinoma.

Haneul jau gurkšnojo vyną „ant tuščio skrandžio" ir mąstė, kokios pasekmės bus po valandos ar dviejų. Alkoholio tolerancijos didelės neturėjo, bet galėdavo išgerti sodžių butelį viena, kol galiausiai gerai apsvaigdavo.

-Mėgstu gaminti,- tarė Seokjin ištraukdamas įvairius maisto produktus iš maišelių. -Norėčiau kažką pagaminti su tavimi, kad mane prisimintum, kaip vaikiną, kuris SKANIAI gamina.

-Prisiminsiu tave ir kaip vaikiną su didelėmis lūpomis ir plačiais pečiais,- nusijuokė Haneul. Tikriausiai pirma vyno taurė kirto galingai ir atrišo liežuvį, tačiau plačiapetis išdidžiai šyptelėjo.

-Taip, girdžiu tai dažnai...

-Ar dareisi plastinę operaciją? Tavo veidas nuostabiai gražus ir tos lūpos traukia akį.

-Viskas manyje natūralu, moterie. Džiaugiuosi, kad tau patinka mano veidas.

-Taip...,- susimąstė Haneul. -Ką gaminsime?

-Manau Dakgalbi su kimčiais ir ryžių indeliu šiandien vakarienei skambėtų pakankamai gerai, argi ne?

-Jau seilės tįsta vien įsivaizdavus,- šyptelėjo Haneul. -Imkimės darbo.

-Pala, uždėsiu tau prijuostę, nenoriu, kad išsiteptum savo šviesios palaidinės,- Seokjin ištraukęs iš stalčiaus juodą prijuostę, padėjo merginai užsivilkti audinį ir galiausiai užrišo tai aplink juosmenį. Šią romantišką akimirką mergina prisiekė sau tausosianti atmintyje ilgai, kai vaikino rankos kelias sekundes švelniai lietė jos liemenį. Gal dėl buvimo beviltiška romantike, nesugebančia susirasti ilgalaikio partnerio ji vertino visą vyriškių jai skiriamą dėmesį ir dažnai apmąstydavo, ar tai buvo tik mandagumas, ar kitokios intencijos. Juk dažniausiai visi vyrai tokie patys, tos jų mintys...

Ir taip jiedu kartu gamino. Kas ruošė padažą, kad darbavosi su daržovėmis. Haneul nebuvo itin gera šefė, na bent jau ne tokia, kaip Seokjinas, tačiau mėgo gaminti. Pati kartais praleisdavo laiką bandydama gaminti senus mamos receptus, nusižiūrėdavo kažką ir iš vakarų virtuvės, nors aišku, kaskart viskas atrodė vis kitokio skonio, kadangi mergina mėgusi eksperimentuoti. Šįkart ji klausėsi Seokjin nuorodų, padėjo jam kaip pagalbinė. Kiekvieną kartą prisilietus jų delnams, Seokjinui parodžius kaip pjaustyti tą ar tą ingredientą, Haneul susidomėjusi klausėsi, kaip viskas turi vykti, žiūrėjo į besidarbuojančias plačiapečio rankas ir mintyse bandė įsivaizduoti, įtalpinti tamsiaplaukį į savo gyvenimą. Jis linksmas, darbštus, išvaizdus ir iš visų tą vakarą išgirstų pasakojimų atrodo aistringas. Aistringas ne ta romantiška prasme, bet turintis aistrą savo pomėgiams. Tiek gaminimui, tiek darbui. O išgirdus daugiau apie jo pomėgius Haneul nustebino ir vaikino judrumas. Įvairios sporto šakos su patinkančiais kompiuteriniais žaidimais atrodė kaip tobulo kontrasto gyvenime palaikymas, nors pats Seokjin teigė, kad žaidimai jam tikrai ne į gerą ir atrodo kaip kokia obsesija, nes laisvalaikiu prisėsdamas prie kompiuterio ten praleidžia 17 valandų stebėdamas kaip vienas po kito keičiasi žaidimai arba žaidimų lygiai, kuriuos jis sužaidžia.