Tai "Paslaptis. Tamsa. Ir šviesos nešėja" tęsinys.
Kol neperskaitėte pirmosios dalies, negalite skaityti šios istorijos apie Meropę Gaunt.
✧༝┉˚*❋❤❋*˚┉༝✧
Meropė Gaunt pati to nenorėdama tapo savo dėdės ir kitų šeimos narių įkaite ir jau ilgą laiką k...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
*.·:·.✧ ✦ ✧.·:·.*
Savaitė prašiuliavo neregimai. Atėjus sekmadieniui kvidičo komandų nariai intensyviai ruošėsi varžyboms, o visi kiti nekantravo pažiūrėti, kaip viskas vyks ir kas šiemet laimės.
Meropė taip nedžiūgavo, kaip kiti Hogvartso mokiniai, nes žinojo, kad jos laukia ne lengva užduotis: pirmadienį po vakarienės ji turės išsliūkinti iš pilies ir pakilusi į orą ant šluotos nuskristi į Konkturn alėją. Tad jau nuo penktadienio intensyviai kūrė planus, kaip ir pro kur tiksliai išsliūkinti, kad niekas nepastebėtų.
Kai atėjo pirmadienis mokiniai ėmė dar labiau nekantrauti, o kartu su jais ir Meropė. Tik tie kiti bei ji pati dėl visiškai skirtingų priežasčių.
Pasibaigus pamokoms visi sugūžėjo į Didžiąją salę ir ėmė uoliai vakarieniauti. Meropei kažkodėl nebuvo apetito tad valgė ji tik per prievartą. Visgi turėjo pasistiprinti prieš ilgą ir varginančią už geros valandos prasidėsiančią kelionę. Kadangi nežinojo, kiek laiko užtriuks keliaujant į Bordžino ir Burko parduotuvę, kaip ir nežinojo, ar pavyks sklandžiai grįžti į pilį.
Kad ir su kokiais sunkumais susidurs pakeliui ir vėliau susitikus su dėdė Marvolu, tačiau bent jau skrandis nebus tuščias.
Vakarienė įpusėjo, tačiau mokiniai, kurie pavalgė pirmieji skubėjo ruoštis Kvidičo varžyboms. Tiek tie, kurie priklauso savo komandoms, tiek tie, kurie sėdės tribūnose kaip žiūrovai.
Meropė neramiai apsižvalgė ir bandė susidėlioti paskutines savo išvykos plano dalelytes, kai pastebėjo, kaip prie garbingojo stalo sėdintys Albas Dumbldoras, Minerva Makgonagal, direktorius Blekas ir profesorius Šarpas, kuris buvo Klastūnyno vadovas, akylai ją stebi.
Apsiginynimo nuo juodosios magijos mokytojas aiškiai davė suprasti, kad žino apie jos būsimą kelionę į Konkturn alėją, kadangi jos kambariokė Leta Lestreindž rado dėdės Marvolo laišką, kuriame jis aiškiai nurodo dieną, laiką ir vietą, kur įvyks judviejų sekantis susitikimas.
Meropė buvo pati dėl to kalta, kadangi per savo neapdairumą ir išsiblaškymą nepaslėpė to nelemto pergamento lapelio. Juk galėjo paprasčiausiai suplėšyti ar sudeginti. Visgi net jeigu ir nebuvo užtikrinta, jog šiandieną pavyks išsliūkinti iš pilies, tačiau žūtbūt turėjo tai padaryti.
Kitu atveju, Marvolo padarys tai, ko ji labiausiai bijo. Ji žino, kad jis tai gali padaryti, kadangi buvo užtektinai prisiklaisiusi savo tėvų pasakojimų, kaip Gauntų šeimyna negailestingai kankindavo jos tėvą nuo pat vaikystės, kaip kadaise, kai tėvai buvo jauni tėvo tėvai ir tas pats dėdė Marvolas buvo pagrobę jį ir motiną, kaip jie juos abu kankino. Ir viskas buvo vien tik tam, kad jos tėvas prisijungtų prie nelegalios ir blogį sėjančios Gauntų šeimos veiklos, o Meropės tėvas niekada nepateisino smurto.
Meropė tikrai nenorėjo patirti to paties, ką patyrė jos tėvai. Arba dar blogiau: kad tuos kankinimus patirtų tie, kurie jai brangūs.
Kas be ko, jos tėvai gali patys apsiginti ir kur kas labiau nei ji pati. Jos motina vis dar nešioja savyje senovės magijos galią, net jeigu ir pastaroji jau ilgus metus užmigusi. O tėvas taip pat ne pėsčias: kadangi jo šeima vertė jį mokytis juodosios magijos (visai, kaip ir dabar dėdė Marvolas pačią Meropę), tai jis irgi moka apsiginti.
