Juodasis Deimantas ( Baigta)

3

Po repeticijos žingsniavau stovėjimo aikštelės link, kur manęs jau laukė raudonas Dago Audi. Įsėdusi į automobilį, iškart įjungiau muzikos, kad nebūtų taip baisiai tylu. Vaikinas nieko nesakes išvažiavo. Turbūt tyčia važiavo labai lėtai, vairuodamas vis stebėjo mane.
- Į kavinę?
- Visi ten?- pakėlusi vieną antakį, pasiteiravau.
- Na taip. Džeisono tėvai namie, tad neišeina susitikti pas jį.
- Aišku, - pasitvarkiusi plaukų sruogą šyptelejau. Šis miestelis deja, bet turėjo tik vieną normalią kavinė ir vieną barą, kur vyrai rinkdavosi pažiūrėti rungtynių ir ramei be moterų išgerti alaus. Kavinė, kuri vadinosi ,,La cafe " rinkosi daugiau jaunimas ir turistai, nors iš išvaizdos bei pavadinimo, atrodė, apšiures pastatelis, bet viduje virė tikras veiksmas. Linksmai nusiteikę darbuotojai, visada su plačia šypsena, maloniai aptarnaudavo ir pasitikėdavo. Ši kavinė buvo tarsi Filerseido širdis.
Dagui sustojus siauroje, sausakimšoje aikštelėje, šalia nedidelio, melsvo, su didžiuliais vitražiniais langais pastato, iškart išlipau. Palaukusi vaikino, koja kojon nužingsniavome pastato link. Vos įėjus maloni šiluma, gardus kavos aromatas plūstelėjo į mus. Apsidairiusi susiradau staliuką, prie kurio sėdėjo bičiuliai, kas be ko naujokėlis ir seniai matytas Liusi brolis Markas. Nieko nelaukusi nužingsniavau grupelės link.
- Sveiki.
-Labas,- žvilgtelėje į mane beveik visi vienbalsiai pasisveikino. Sudribusi šalia Marko, pasisukau nežymiai į jį:
- Seniai matytas, kur buvai dingęs?
- Dirbau su vienu labai svarbu investuotoju Los Andžele.
- Los Andžele? Oh...- nebaigiau savo minties, kai prie mūsų priėjo senyvo amžiaus padavėja. Kaip rodė jos kortelė, kabanti ant, jos liauna kūną dengiančios uniformos, moters vardas buvo- Rosa. Nors gyvenau čia dvejus metus, niekada nesistengiau įsiminti kitų vardų, tai taip  beprasmiška, vis vien gal būt ne visus juos sutiksiu vėl.
- Jūsų užsakymas, panelė, jums kaip visada?- išdalinus visų užsakymus, kreipėsi į mane .
- Taip,- nusišypsojau.
- Tuojau bus padaryta.
- Ačiū,- padėkojau. Netrukus išgirdau jos trokštančių aukštakulnių  kaukšėjimą.
Po gan ilgo pasisedėjimo ir artimesnio susipažino su Joseph, nuvažiavome į vakarėlį. Na, o po vakarėlio grįžome namo. Iš štai, guliu savo lovoje, svarstydama šios dienos įvykius. Visko įvyko tiek daug, kad vos laikiausi ant kojų. Tad greitai atsipraususi, nusipraususi visą šios dienos purvą, bei persirengusi į šilkinius naktinius, panirau į šiltą patalų šilumą. Kurie netrukus ne tik jaukiai apgobdami sušilde tačiau ir užmigde.

,,You say you want a bad bitch, baby, now you
have it.
Now you got a bad bitch, show me you can
hadle this
Sau you want a bad bitch, baby, now you
have it..."

B

ebe Beach melodija skambėjo mano kambarį. Kuomet aš tingiai ražydamasis vaikštinėjau po savo kambarį. Susiradusi chalatą, išejau iš kambario. Namuose vyravo mirtina tyla. Galėjau girdėti net musės zvimbimą, pravažiuojančių automobilių gaudimą. Nuėjusi į virtuvę, pasidariau kavos su sausais pusryčiais. Papusryciavusi susiruošiau naujai dienai. Sedusi į savo automobilį išvažiavau. Sustojusi prie raudono šviesoforo signalo, surinkau Liusi numerį. Neilgai trukus pasigirdo, jos tylus balseslis.
- Klausau?
- Kaip mokykloje ?
- Nuobodžiai, o kur tu?
- Nusprendžiau pasidaryti pertrauka. Nori dingti ir tu? Nulėksim į kavinę ar taip apsipirkti?
- Tai žinoma!
- Puiku, būsiu po penkių minučių,- padėjusi ragelį, greitai sankryžoje apsisukusi, nudūmiau mokyklos link. Netrukus sustojus prie įjimo, kelis kartus papypinau, atkreipdama pusę mokinių dėmesį. Pavarčiusi akis jau ruošiausi vėl skambinti draugei, kuomet prasivėrė automobilio keleivio dureles. Vos įsėdo, nieko nelaukus išvaziavau :
- Tai kur važiuojam?
- Gal pas mane? Ar pirma į parduotuvę? Juk artėja naujoji Marko paroda.
- Į parduotuvę,- nusijuokusi.