He is girl x Jis yra mergina x Z.M ✔

1

Ir sunkiai darytas trailer'is viršuje :D

Istorija keliu iš naujo

One

Surišau plaukus ant vieno šono. Mama nutaisiusi laimingą veido miną stovėjo ir stebėjo mane. Jos veidą vagojo gilios raukšlės, o plaukai buvo išbalinti daugiau nei reikia. Akys kaip visada spindėjo žaviu šaltumu. Bet jai tiko.

Apsimoviau aukštakulnius ir priėjusi pakštelėjau jai į skruostą. Ji vos vos šyptelėjo.

"Aš einu" Jos lūpas paliko atodūsis. Kurį laiką stovėjau prie durų slenksčio, kol ji nesusiprato, kad turi pasitraukti.

Išlėkiau iš namų ir kuo greičiau nupėdinau į įprastą savo vietą. Apsižvalgiau ar nieko nėra aplink ir nusimoviau savo rūbus, apsimoviau kitus vyriškus drabužius. Niekas nežinojo apie mano antrąją asmenybę, todėl aš kruopščiai stengiausi ją nuslėpti.

Surišau plaukus ir paslėpiau juos po kepure, išsiėmiau pudros, užsiklijavau kitus antakius ir pudra paryškinau veido linijas.

Aš visada buvau berniukiško sudėjimo, todėl šiek tiek pakeisti save nebuvo sunku. Aš tik nusipirkau ir pasiskolinau brolio drabužių. Louis net nežinojo to. Susiradau internete daug vaikinų nuotraukų ir dažiau save įvairias dažais, kol radau tinkamą būdą kaip save paversti tikrų tikriausiu vaikinu.

Sunkiausia buvo kai man reikėjo tai nuslėpti nuo visų, todėl aš niekada neinu į mokyklą be papildomų drabužių. Prieš grįždama namo persirengiu.

Jai mane pamatytų mama ji pasiustu. Mano mama nėra laiminga po skyrybų su tėvu, bet ji niekad man neleido apleisti savęs ir aš visada privalėjau rengtis kiek per daug atvirai, nes to norėjo ji. Tai buvo suknelės su iškirptėmis, jos dažniausiai būdavo trumpos ir visada aukštakulniai. Ir žinoma mano mamai nerūpėjo, kad ji taip nesirengė. Ji norėjo, kad aš būčiau tokia kokia netapo ji.

Pasitvarkiau kuprinę ir ji nukrito ant šono ir iškrito visi mano mokykliniai daiktai. Susinervinau ir kuo greičiau juos surinkau. Mano knygos sušlapo. Jos permirko šaltu ir purvinu gatvės vandeniu. Puslapiai susiraukšlėjo, o rašalas išsiliejo.

Pasiekusi mokyklą atidariau duris ir drąsiai žengtelėjau pirmyn. Kaip įprastai negavau dėmesio daugiau nei reikia. Mokiniai tiesiog nužvelgė mane ir nusuko akis. Tai daug geriau nei kęsti patyčias. ranka perbraukiau per kepure, ji vis dar buvo ant mano galvos. Buvo sunku įtikinti mokytojus leisti man ją nešioti.

Aš nekenčiau savo išvaizdos, visada matydavau savyje trūkumų. Kiti sakydavo, kad mano akys, skruostikauliai ir kaklas tiesiog tobulos formos, bet aš žiūrėdama į veidrodį to niekada nemačiau. Daugiausia, ką aš matydavau tai merginą su šviesiais plaukais, žaliomis akimis ir per daug ryškiais skruostais. Mano veido forma taip pat nebuvo gera. Vienintelis pliusas tai mano figūra, aš nebuvau per daug stora ar plona, todėl vyriški drabužiai galėjo laisvai paslėpti mane ir paversti vaikinu. Nors ir buvau neaukštas 'vaikinas'

Susiradau reikiamas knygas ir atsisėdau matematikos kabinete. Mano suolas visada buvo paskutinis, prie lango. Aš mėgau stebėti žmonės. Stebėdavau jų skausmą ir mastydavau kas jiems nutiko. Ar tai nutiks ir man? Kokia mano ateitis?

Sukryžiavau kojas, bet netrukus prisiminiau, kad vaikinai taip nedaro ir atsitiesiau, su kūprinau nugarą ir nustačiau agresyvią veido išraišką.

Nereikėjo to daryti.

Mokyklos peštuko pravarde pagarsėjęs vaikinas pastebėjo iškart mano žvilgsnį ir man atrodo, kad jis pagalvojo, kad aš norėčiau susimušti su juo. Bet aš nenorėčiau to. jai tai būtų mergina aš galėčiau ją gerai primušti, bet vaikinas. Dieve ne.

"Tu į mane spoksai?!"Suriko per visą klasę. Aš vos ne krūptelėjau.

"Ne"Atsikrenkščiau ir atšoviau jam atgal. Visi nusijuokė. Zayn stipriai susiraukė. Žinoma vaikinui kuris visada turi būtinai laimėti neįprasta, kad juokiasi iš jo. O man tai tik nereikalingas dėmesys. Netrokštu kam nors patikti. Jis ranka perbraukė savo plaukus, tačiau jo žvilgsnis buvo vis dar įsmeigtas į mane.

Atrodo šiuo metu aplink mane telkėsi didžiulis audros debesis ir jis ketino prapliupti, bet kurią akimirką.

Po kelių minučių žvilgsnių kovos jis nusisuko, tačiau aš buvau tikra, kad visa pamoka žvairavo į mane pačiais pikčiausiais žvilgsniais.

Susirinkau daiktus ir sumečiau juos į kuprinę. Lėtai išėjau iš klasės. Ėjau į namų pusę ir tikrai pastebėjau, kad nesu viena. Manęs niekaip neapleido toks jausmas. Aš girdėjau savo kvėpavimą, žingsnius ir įprastinį rūbų šlamėjimą, tačiau daugiau nieko. Tik tas jausmas, kad kažkas tave stebi.

Netrukus tuo įsitikinau kai prie manęs privažiavo juodas Range Rover automobilis. Mano skrandis susitraukė, o ranka ėmė tvinkčioti, lyg ją kažkas liestų. Nors gal labiau turėčiau sakyti spaustų be pasigailėjimo.

Juodaplaukis iškišo savo galvą ir pažvelgė į mane. Jo veide atsirado šypsena. Jis sustojo ir išlipo iš mašinos, susikišo rankas į kišenes.

"Klausyk tu.." Užsikirto ir greičiausiai susimąstė koks mano vardas.

"Dilan" Pastorintu balsu prakalbau ir tai suerzino jį, tačiau jis netrenkė man kaip tikėjausi. Ačiū Dievui!

"Ši mokykla yra mano, Dilan" Suurzgė jis ir pagrūmojo pirštu."Nebandyk bandyti iškilti ar neklausyti manęs, mažvaiki. Aš galiu mielai panaudoti savo kumščius prieš tave" Žinoma. Kur jau ne. Turėčiau daugiau jėgos pati primuščiau jį. Sulaikiau save nuo noro pavartyti akis ir linktelėjau, nurijau gerklėje susidariusias seiles. Tai turėjo sudaryti jam įspūdį, kad aš bijau jo.

Nors iš ties aš šiek tiek bijojau. Vis tiek aš buvau mergina ir taip lengvai negalėjau imti ir apsiginti, kad ir kokius būrelius lankiau, kad ir ką bedaryčiau vyrai visada yra stipresni ir tai knisa.

Juodaplaukis susikišo kišenes į rankas ir nužvelgė mane.

"Tavo figūra kaip merginos. Pasportuok" Prunkštelėjo. Tai žinoma asile aš ir esu mergina! Kaip mane nervina tokie žmonės, nesusilaikiau ir pavarčiau akis.

"Yeah, žinoma" Suburbėjau ir apsisukusi nuėjau. Kai pažvelgiau pro savo petį jo jau nebebuvo.

Apsidairiau jausmas, kad esu ne viena nedingo.

Žengiau porą didelių žingsnių į priekį. Netrukus atsidūriau įprastiniame skersgatvyje. Greit nusivilkau rūbus ir apsirengiau juodą aptemtą suknelę, juodus aukštakulnius, nusiėmiau visus vyriškus ženklus nuo savęs. Pažvelgiau į veidrodį ir paryškinau savo akis. Šepečiu perbraukiau plaukus ir lėtai išėjau užsimetusi įprastinę kuprinę.

Viskas ką aš tikėjausi išvyksti buvo mažas sidabrinis ąžuolas, gatvė su vos juntamu liūdesiu ir nė vieno žmogaus, bet aš išvydau juodaplaukį pasirėmusį į mašiną. Jis sutriko pamatęs mane. Atrodo tikėjosi pamatyti Dilan.

To neturėjo būti. To neturėjo būti.. To neturėjo būti, po velnių! Niekam ne valia pamatyti mane tokią.

"Labas" Prakalbo, po tikrai nejaukios tylos. Aš suvokiau, kad stoviu ir tiesiog žiūriu į jį. Gerai pagalvojus, Zayn buvo gražus vaikinas ir aš negalėjau įkyriai nespoksoti į jį.

"Labas" Dar kartą nužvelgiau jo į viršų sukeltus plaukus ir lėtai žiūrėdama į jį pradėjau eiti. Jis taip pat žiūrėjo į mane sutrikęs ir laikė cigaretę prie lūpų. Ir taip ilgą laiką kol aš nenutraukiau akių kontakto.

Galiausiai papurčiau galvą. Tai tik vienas susitikimas. Jis manęs nepažįsta, nieko nenutiks. Tik reikia būti atsargesnei. Tai viskas.