He is girl x Jis yra mergina x Z.M ✔

19

Pirma tekstas pasiteisinimas :D

Tai vat kažkas blogai su mano wattpad'u ir man nebeleidžia įkelti naujos dalies. Parašiau į patį tą wp centrą, kaip ir susitvarkė.

Aii be to nusprendžiau, kad dabar dar taip aktyviai nekelsiu dalių , bet netrukus kai baigsiu ST ir galutinai Timor kai tik leis įkelt, tada pradėsiu vėl su šita istorija daugiau užsiimti :3

PS. Trailer >> Ir mano anglų nekažką, bet mane privertė tai vat

IR trumpa, nes atsibodo perrašinėt

Nineteen

'Sveiki' Pasisveikinau grįžusi namo. Mūsų namai yra daug tuštesni nei anksčiau. Dabar aš Klarisės dukra oficialiai ir ji stengiasi dėl manęs ir Louis, bet ta tuštuma. Atrodo įžengi ir namie nieko nėra. Tiesiog tuščia, tokia ramybė, tyla, nejaukumas. Klarisė visai neatsigavo, naktimis vaikščiodama po namus girdžiu kaip ji verkia prie savo vaiko, arba bando prisiversti nueiti į tėčio darbo kambarį. Nei vienas iš mūsų ten nesivelka. Bandžiau net ir aš. Minutėlę pastovėjau, bet nėjau. Lyg ten būtų siena skirianti mus nuo pasaulio.

IR čia ir vėl tuštuma. Mūsų namai prigrūsti daiktų. Visi jaučiame tai. Klarisė pastoviai kažką daro, tai tvarkosi, tai perka. Anksčiau ne itin ją mėgau, bet pagalvojus po to kas nutiko ji tapo man gan artima. Nors knisantis giliai mano viduje, aš neturiu nei vieno artimo. Pasikliaunu tik savimi ir kovoju ne tik su savo vidiniais demonais, bet ir Zayn.

'Lėja' Ji nusišypsojo. 'Eikš!' Surėkė per daug laimingu balsu iš virtuvės. Tas jos balsas, pakylantis viena oktava aukščiau visada reiškia, kad ji kažką nupirko. Niūriai nuslinkau prie jos pažiūrėti pirkinio. Klarisė stovėjo apsisukusi veidu į mane, rankose laikė odinį, nutrintą pavadėlį ir kažkas tikrai buvo už jos.

'Kas čia?'Kiek nervingai paklausiau. O jei ji nupirko kažką kas mane sutrikdys? Jei tai ir vėl driežas? Aš visą savaitę bijojau lįsti iš lovos jos dėka. Tas žalias daiktas buvo susirangęs mano kambaryje, o kur aš nežinojau. Tik vėliau jį rado Louis ir aš pagaliau galėjau grįžti prie savo gelbėjimosi laivų. Tiksliau į pelkę iš kurios jau neišlipu kelis mėnesius.

'Na, pirma, tai gan keista bus. Na nes man ją atidavė viena moteris..'Ji taip pat nervingai tarė. Mano galvoje pradėjo kauptis visokios mintys. Kas ta ji? Ar tai koks gyvūnas? Tai turi ir būti gyvūnas. Be to kodėl keista? Su ja kažkas blogai? 'Su ja viskas gerai ir na, keisčiausia yra ta dalis, kad jos vardas yra Lėja' Ji sumurmėjo tyliai ir nusuko akis, o aš išpūčiau savąsias.

Klarisė pasitraukė kelis žingsnius nuo jos ir pagaliau aš galėjau pažvelgti į ją. Lėją. Maždaug vienerių metų vilkšunę. Šviesus, baltas kailis vietomis su pilkais atspalviais ir tada didelės žydros akys. Ji buvo mano kopiją. Lyg šuniška mano versija dar ir su mano vardu. Pirmą kartą gyvenime panorau ją auginti. Po Lottie nebemėgau šunų, o dabar kažkas privertė mane prisirišti prie jos. Tiesiog iš pirmo žvilgsnio.

Ištiesiau ranką ir paglosčiau jos švelnų kailį. Šypsena netyčiomis atsirado veide. Pirmą kartą, po netekties. Pirmą kartą tikra šypsena. Klarisė nematant man paveikslavo mus dvi.

'Išeikit pasivaikščioti' Ji linktelėjo. Aš paėmiau už pavadėlio ir dar eidama sučiupau savo kuprinę su Dilan rūbais. Eidama pradėjau mąstyti. Aš tokia keista pasidariau. Taip stipriai nuo visko bėgu, kad nieko nematau. Atrodo ištuštėjau ir pati nuo tos tuštumos. Man nepatinka tokia tyla. Nebemoku mąstyti, pamatyti, galvoti.

Aš taip pavargau. Miegu daugiau nei reikia, bet ta beprotybė, pastovus slapstymasis ir baimė, kad jis sužinos tapo mano pragaru. Pati save nusiunčiau į grotas ir štai aš užstrigau. Kaip įmanydama stengiuosi padaryti iš to naudos, bet aš man sekasi? Aš tik žmogus, viskas priklauso nuo aukštesniųjų jėgų. O ar jos man palankios dar suprasti nespėjau.

'Eikš, Lėja' Pakviečiau ją į skersgatvį. Man atsibodo ta niūri aplinka. Tik Dilan mane atgaivina. Tik jo dėka pradėjau šypsotis ir bendrauti su šeima. Tik jo dėka aš pamažu gyju. Nusimečiau savo rūbus ir apsivilkau kitus, lyg būčiau atsikračiusi tikrosios odos, nutrintos ir niekam nereikalingos, o tada pasiėmusi kitą. Ir štai ir vėl tas pats Dilan.

Paglosčiau Lėja ir pradėjau ją temptis su savimi link miško. Gatvėse buvo daug žmonių. Šiandien kiek žinau kitame miesto gale vyksta miesto šventė. Jie visi susirinko pasiklausyti neįdomaus koncerto ir kito šlamšto. Mane juokina jų naivumas. Vienintelis dalykas geras, kad jie susitinka grupelėmis, bendrauja. Palieka visus nereikalingus daiktus už nugaros ir kalbasi į akis. Ne per kažkokią socialinę paskyra, o čia.

'Dilan' Mano šypsena dingo. Vėl jis. Kodėl jis mane seka? Aš noriu būti Dilan, be jo. Noriu būti vaikinu niekam nereikalingu, o jis viską apsunkina! Kodėl jis sumautai nepalieka manęs ramybėje? Išlaikydama ramų veidą atsisukau į jį. Vos pamatau jį užuodžiu, jo kvepalus aš vėl krentu, stojuosi rinkti savo šukių, bet viskas prasideda iš naujo. Jis taip sumautai erzina vien savo egzistavimu. Aš žinau, kad jis uždraustas man, nes jis jos.

Zayn ir Vivi draugauja. Po paskutinio mūsų susitikimo. Tiksliau jo ir Lėjos. Jie pradėjo draugauti, o aš atrodo išprotėjau. Nepadariau nieko. Tik sugebėjau atsidurti ligoninėje, tada dar pas kelis psichiatrus. Jie sako man, kad kažkas blogai, o aš meluoju. Tiesiai į akis. Kartoju 'man geriau dar niekada nebuvo', o viskas ką aš tuo metu prisimenu tai kaip Zayn ranka apsivijusi jos pečius. Kaip jis liečia ją. Čia prie visų. Lygiai kaip dabar.

'Sveikas.'Vivi plačiai nusišypsojo. Ji tokia laiminga. Aš nesakau, kad myliu Zayn, bet kažkas neleidžia man jo pamiršti. Kažkokia mano kūno dalis jį taip įsižiūrėjusi. Zayn nukreipė žvilgsnį kitur, kol aš sudariau akių kontaktą su Vivi. Ji įdėmiai nagrinėjo mano veidą. Šiek tiek su baime. Bijojo. Mačiau iš jos akių.

O baisiausia, kad jos baimė sukėlė man šypsena. Man patiko, kad ji bijojo. Aš norėjau, kad ji kentėtų. Norėjau sužaloti, sužeisti. norėjau būti galinga. Daug galingesnė už kitus.

'Kieno čia šuo?'Prabudau kai Zayn paglostė Lėją. Jis pasikeitė kvepalus. Aš taip gerai tai užuodžiu.

'Lėjos' Trūktelėjau pečiais. O, kad viskas būtų taip lengva kaip aš imituoju! Prašau greičiau palikit mane ramybėje, aš noriu atsigauti. Man blogai, kažkas blogai. Aš noriu pagaliau suprasti save.

'Vardas?'Juodaplaukis šyptelėjo, pažvelgė man į akis ir tada susiraukė.

'Lėja'Nusijuokiau. Jis dar kartą paglostė Lėja.

'Aš turiu eiti' Apsisukau. Kažkas blogai. Kažką pamiršau. Turiu greičiau dingti iš čia.