Daug ką Lėja norėtų pakeisti, bet ji negali. Vienintelis merginai likęs dalykas pasislėpti nuo visų. Ji nebėga nuo savo problemų. Ji užsideda skydą, kurio vardas Dilan. Tik mažutis kvadrato formos pasaulėlis ima griūti kai pasirodo Zayn - vaikinas k...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.
Pavėluota, bet parašyta :? Atleiskit, bet standartizuotiems testams turiu ruoštis ir labai daug kontrų.. Be to šioje dalyje šiek tiek daugiau apie Lottie ir Lėjos gyvenimo.
Twelve
Ar galima tiesiog pabučiuoti žmogų, padaryti pačią didžiausią sumaištį jo viduje ir nueiti? Taip aš norėjau, kad jis paliktų mane, bet tik ne po tokio poelgio. Tai buvo žudanti akimirka, kai jo švelnios lūpos prisispaudė prie manųjų. Tą akimirką visu mano kūnu perbėgo maža elektros srovė ir aš vis dar negaliu pamiršti. Blogiausia, kad jis tikrai pasišalino. Bent iš Lėjos gyvenimo.
Jis ateina čia pasisveikina su manimi ir tiesiog visą laiką su Louis, bet aš kažkodėl jaučiu, kad jis ateina čia ne to. Nes aš jaučiu jo žvilgsnį ir meluočiau sakydama, kad nepasiilgau keisto mūsų bendravimo.
Visą savaitę jaučiuosi kaip tuščia. Tas nelemtas bučinys pakeitė mane iš ties stipriai. Nebesijaučiu tuo žmogumi kuriuo buvau. Niekada nesijaučiau ypatingai laiminga, bet dabar jaučiausi kur kas baisiau nei visada. Lyg manęs visai nebūtų čia. Tuštybių tuštybė. Mano galvoje spengianti tyla ir tai mane žudo. Negaliu valgyti, negaliu galvoti, aš tik geriu daug vandens ir styrau savo lovoj. Greičiausiai iš manęs greit nieko neliks.
Įsispyriau į šiltas šlepetes ir užsimečiau ploną chalatą ant viršaus. Pasiėmiau tuščią stiklinę ir lėtai ir tyliai išėjau iš kambario. Namai kaip įprastai tušti. Tėtis darbe, o jo naujoji žmonelė bala žino kur. Kartais čia stovi Louis. Bet nepaisant to net ore jaučiasi perkreiptas vienišumas kuris per kilometrą sklinda nuo manęs.
Priglaudusi stiklinę prie krūtinės įžengiau į virtuvę ir lygiai taip pat vos neišmečiau jos iš savo rankų. Krūptelėjau ir nusimaniau pamačiusi juodaplaukį. Jis stovėjo pasirėmęs prie kriauklės ir žaidė telefonu, nelabai supratau ką jis daro, bet tiesiog paėjau stalą ir įsipyliau pilną stiklinę vandens, o kai kilstelėjau galvą jis jau stebėjo mane.
'Labas' Pasisveikino ir vėl įniko į telefoną. Jis buvo šaltas ir dėmesio nekreipiantis vaikinas, šiuo metu, bet aš žinau, kad po tuo šaltu kiautu slypi kažkas nepaprasto. Jis papurtė galvą ir jo juodi plaukai užkrito jam ant akių, bet jis jų nenubraukė. Žaismingai prasegta marškinių saga suteikė jam žavingumo ir gyvybės, o prikasta lūpą seksualumo.
'Kaip sekasi?'Man žengiant žingsnį į priekį jis paklausė ir nužvelgė mano nuogas kojas. Akimirką sustojau kaip įbesta, bet tada suvokiau, kad jis laukia mano atsakymo ir kaip šunytis pabrukęs uodegą visą laiką tikrai nesislėpsiu nuo jo.
'Man puikiai' Dirbtinai nusišypsojau. Zayn pažvelgė į mane tuo žvilgsniu kuris sakytų, kad jis geriau viską supranta. Bet taip nebuvo ir nėra. 'O tau?'Nukreipiau temą.
'Gerai. Louis sakė neini į mokyklą.. O Dilan taip pat kažkur dingęs' Sustingau savo vietoje. Jis tikrai kažką įtarė ar man tik vaidenasi. Jau geriau vaidentųsi. Zayn šiek tiek šyptelėjo ir pažvelgė man į akis, o aš galvojau kaip pabėgti iš šios nepatogios situacijos.
'Aš tiesiog neinu. O tu ką čia veiki?' Puikus planas Lėja! Lyg tai sustabdytų patį Zayn Malik nuo jo planų. Be to tai tik patvirtina, kad Zayn Malik aš nerūpiu. Jam rūpi mano paslaptis ir jis tikėjosi ją gauti pabučiuodamas mane. Avigalvis! Tikrų tikriausias kvailys!
'Prižiūriu tave' Mane? Ar jis sumautai juokauja? Nuo kada aš tapau mažu vaiku kuriam reikia priežiūros?
'Nuo ko?! Man nereikia tavęs čia, tad gali dingti.'Sušnypščiau ir piktu žvilgsniu įsistebeilijau į jį. Zayn įsidėjo savo telefoną į kišenę ir lėtu žingsniu priėjo prie manęs. Nespėjau sureaguoti, o štai aš jau prispausta prie grindų. Jis gan stipriai suspaudė mano riešus pargriaudamas mane ir vis dar jų nepaleido.
'Tu pati mane išvarei iš savo gyvenimo, Lėja. Dabar aš elgiuosi, būtent kaip manei tu. Gali būti tikra, kad išsiaiškinsiu tavo paslaptį. Bet kokia kaina. Būk atsargi.'Zayn pažvelgė į mane šiurkščiu žvilgsniu ir atleido mano rankas. Pats nulipo nuo manęs ir neatsisukdamas nuėjo. Pakėliau savo kūną aukščiau ir bandžiau sulyginti savo kvėpavimą. Negaliu apsakyti kaip stipriai plakė mano širdis tuo metu, kaip skaudžiai tvinkčiojo riešas, kaip stipriai pykau ant Zayn ir kaip stipriai norėjau dingti nuo žemės paviršiaus.
Ar tai mano klaida? Kodėl aš jaučiuosi tokia kalta nuo jo žodžių? Juk aš sakiau jam, kad niekas negali pajausti jausmų man, nes aš per daug sugadinta. Lyg suglamžytas popierius ir išlygintas, bet nebe toks koks buvo. Bėda, kad aš tokia gimiau. Viskuo nepatenkinta pesimistė, mergina. Aš žinojau tai ir neslėpiau to. Aš juk pasakiau jam. Kodėl jis taip pyksta ant manęs?
Nesumodama ką dagiau daryti. Atsistojau nuo grindų ir pasiėmusi stiklinę pilną vandens, nusinešiau į kambarį. Pasidėjau ją ant spintelės, o pati nusivilkusi chalatą palindau po šilta antklode, bet ne pakankamai, nes šaltis ir toliau mane purtė.
Kaip tą kartą prieš mirštant Lottie. O velnias, tik ne vėl. Greit pakilau iš lovos ir svyruodama, vos ne kūlversčiais nubėgau į apačią. Sugebėjau užsigauti koją ir nukristi nuo paskutinių laiptų, bet vis tiek atbėgau. Akyse liejosi vis labiau ir labiau, o man darėsi sunkiau ir sunkiau gaudyti orą ir juo aprūpinti plaučius.
'Zayn' Cyptelėjau. Juodaplaukis pakėlė galvą ir greit atsistojo nuo sofos.
'Lėja?'Nesuprato kas vyksta. Aš ir nežinojau kas tai, kai atsitiko pirmąjį kartą. Tai vadinama priepuoliu kurį mes turėjome abi su Lottie. Jai man nepavyks nusiraminti, aš galiu mirti. Bet dabar kai prisimenu pirmąjį kartą ir Lottie akis. Tai buvo tai siaubinga, matyti kai ji tiesiog gęsta akyse, nors ji mirė ligoninėje, bet aš kritau iš paskos, o tada kai sužinojau, kad mes galime mirti abi buvo dar baisiau.
Todėl dabar prisimindama tas akimirkas, jaučiuosi kaip vos vos rusenanti ugnis. Lyg ir taip maža, neryški šviesa tuoj užges.
'Lėja' Zayn mane papurtė, bet aš jau nebe galėjau kvėpuoti. Viskas ką aš dariau tai bandžiau įkvėpti oro. Lyg mano gerklėje būtų tinklas nepraleidžiantis jo.'Lėja?!' Zayn supanikavo ir paėmė mano ir taip gležną kūną į savo rankas. Jis paguldė mane ant sofos ir blaškėsi į visas puses, o aš net nejudėdama drebėjau iš šoko.
Akyse tiesiog lakstė švariausi Lottie prisiminai ir tos akimirkos, kai suprasdavau, kokia aš visiems nereikalinga. Aš prisiminiau kiekviena bjaurų žvilgsnį, kiekvieną atstumimą ir tada Lottie švelnias akis, kai ji bandė nuraminti, bent mane.
Ji suėmė mano ranką į savo kai gydytojai vežė mus tolyn. Ligoninės šviesos mirgėjo tiesiai man prieš akis. Tą akimirką Lottie paėmė mano ranką ir liūdnai nusišypsojo, ji kosėjo lygiai taip aš ir buvo visa savo palaidinę apsipylusi krauju, ji nusišypsojo man paskutinį kartą ir aš praradau sąmonę.
Tikėjausi lygiai to paties dabar. Tik šį kartą neturėjau kas man nusišypsotų, kas palaikytų už rankos. Neturėjau nieko. Vienišesnė ir būti negalėjau. Visi manęs nekentė, niekam nebuvau tikusi, buvau tik kvailė gyvenanti gyvenimą. Jaučiausi, lyg pagrobusį jį iš Lottie.
'Lėja kvėpuok' Zayn prispaudė mane prie savo krūtinės. Mano rankos atsirėmė į jo karštą odą, ne tam, kad nustumčiau jį, o tam, kad prisitraukčiau jį dar arčiau. Man reikėjo jo. Šią akimirką.
Esu skaičiusi tiek daug nerealių istorijų apie princeses kurias išgelbsti bučinys. Paprastas dalykas kuris išgelbėjo jas. Aš net gi panorau to. Norėjau, kad Zayn priglaustų savo lūpas prie mano ir nurimčiau, bet tai buvo per daug nerealu, kad pavyktų. Taip pat tai per daug viliojo, kad atsisakyčiau pajausti jo lūpas.
Paskutinėmis jėgomis suėmiau jo veidą ir prispaudžiau savo lūpas ir aš nurimau.
